Jeffrey Archer "Kainas ir Abelis"

Kalbant apie autoriau kūrybą, ji man nebuvo pirma pažintis. Labai pamėgau autoriaus "Kliftonų kronikos" seriją, tad pradėjus skaityti "Kainas ir Abelis", tas autoriaus poetiškai dailus pasakojimo tonas jau buvo pažintas iš anksčiau.

Nežinau ar nustebinsiu, bet ši knyga man patiko, Tačiau bijau, kad nelabai turiu ką apie ją pasakyti. Nors baigiau ją skaityti jau prieš porą dienų, galvoje vis dar nesirezga sakiniai, apibūdinti tai, ką perskaičiau.

Gal pabandykime apžvelgti knygą pagal : veikėjai- tema planą?

Veikėjai. Kaip ir daugumoje tikrai gerų knygų, rasime vieną veikėją, kuris ypač išsiskiria savo savitumu. Man toks buvo Kainas. Jo stiprybė, dar būnant realiai vaiku, pasipriešinti suaugusiems  - tikriausias subrendusio žmogaus bruožas. Turint omenyje, kad Kainui tada buvo bene 12-ka...įspūdinga.

Veiksmas. Nors nesu lėtų istorijų mėgėja, čia tai man "akių nedraskė". Patiko tas vietomis pagreitintas siužetas, o kartais paliktos su visomis menkiausiomis detalėmis. Gana lengvai įsikūriau ir aš šioje istorijoje, jaučiau  karo aplinką, keršto tvaiką ir tikrai ne kartą norėjosi ašarą nubraukti.

Tema. Turint omenyje, kiek per visus knygos puslapius yra veikėjų, kiekvieno jų misija knygoje skirtinga. Manau, autorius norėjo akcentuoti pavydo ir beprasmio keršto temas. Ir jam tai puikiai pavyko. Iš visų knygos veikėjų, visi iki vieno galėjo trokšti turtų, pripažinimo, tačiau.. Tik vienas jų atvirai buvo pernelyg godus.. dėl keršto troškimo.

Buvo malonu paskęsti knygoje visas (lyg ir ) 5 dienas, skaitant ne tik dviejų skirtingų jaunuolių gyvenimo istorijas, bet ir žavėtis, bjaurėtis ir vietomis tikrai aikčioti kaip visas jų gyvenimas apsiverčia sulyg kiekvienu knygos puslapiu.

Pabaigai palieku atmintyje įstrigusią knygos sakinį:

"Kodėl niekas nepasako tėčiui, kad yra dalykų, svarbesnių nei išdidumas?"