B.A.PARIS "VIEŠNIA"

B.A.PARIS kūryba man jau daugybę metų siejasi su "komforto knygomis", nes autorė visada mokėdavo nustebinti netikėčiausiose vietose, o perskaitytos knygos ilgam įstrigdavo atmintyje. Tačiau šįkart kažkaip gana nusivyliau, nes būtent ši knyga viską "atrišo" labai ne laiku ir ne vietoje.

Nežinau kaip jums, bet man tokie romanai, kur lyg už kiekvieno žingsnio slepiasi kažkoks netikėtumas ar paslaptis - labiausiai patinka. Tačiau "Viešnia" buvo tokia, kai žinai kas nutiko, žinai visus faktus, bet net nekyla mintis pagalvoti " o tai kas tai padarė?". Nesukilo intriga, nepajutau jokios paslapties, o keliose knygos vietose ir net suglumau, nesuprasdama kas vyksta. 

Ar to reikėjo?

Sunku paburbėti apie knygą, neišduodant jos turinio dar būsimam jos skaitytojui. Man geriau visos intrigos būtų įpintos į tekstą, nei visų paslapčių išdavimas paskutiniuose knygos puslapiuose. Prieš daugybę metų skaičiau autorės nuostabiąją "Anapus uždarų durų" ir nors jau nebepamenu knygos turinio, tas "wow" efektas dar išlikęs širdyje. Deja, nori nenori norisi ir kitose autorės knygose rasti tą įspūdingą efektą, tačiau nors ir skaityti buvo įdomu, jokio efekto nepajaučiau...

Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už knygą

Leidykla "Rašytojų sąjungos leidykla"

#reklama