Elena Armas "Amerikietiškas meilės eksperimentas"

Labai laiku ir vietoje ši knyga pakliuvo į mano rankas. To ir norėjau: šmaikščios romantikos, kai du žmonės susitikę pameta galvas ir pasimeta savo jausmuose.

Iš vienos pusės mėgavausi istorija. Buvo ir šmaikščių vietų, kuriose nusijuokiau balsu, buvo ir akių vartymo ir... nesusipratimų.

Apskritai man meilės romanai kelia dvejopus jausmus: čia visada rasi širdį sujaudinančių detalių(istorijų), kurios leidžia visiškai atsijungti nuo realybės, bet tuo pačiu ir į širdį atneša liūdesį, nes... NU TAIP NEBŪNA.

Skaitydama knygą bandžiau įsivaizduoti kaip viskas atrodytų realybėje. O taip.. gražu.. naktį tave pažadina į butą bandantis įsibrauti nepažįstamasis, kuris kaip paaiškėja, yra tavo geriausios draugės pusbrolis, pelnytai su paliktais namų raktais, turėsiantis ten apsistoti (pusseserės bute) kol viešės svetimoje šalyje. Įdomu. Bet kaip tai atrodytų realybėje?

Pirma knygos dalis (kiek daugiau nei pusė jos) man pasirodė įdomi ir intriguojanti. Toks savotiškas žaidimas jausmais: abu vienas dėl kito pametę galvas, bet apsimeta durneliais, kad taip nėra. Tačiau perkopus į antrąją knygos pusę, istorija išsikvepia ir tampa... tiesiog lėkšta: gerus 10 puslapių teko tiesiog "praskipinti" nes įpintos gana išsamios sekso scenos knygai nemanau, kad reikėjo. (aš bent jau tokių knygose nemėgstu) o kai jau viskas kas "akį bado" baigėsi, prasidėjo kita istorija - ilgas ir nuobodus gromuliavimas jausmuose, kai vienas akivaizdžiai parodo savo jausmus, o kitas akivaizdžiai žiūri ir to nemato. Ar taip būna REALYBĖJE?

Čia tik mano nuomonė. 

Skaityti buvo smagu. Bent jau pirmąją knygos dalį. Tad už tiek knygos turinio ir įvertinimą palieku - viduriuką. Buvo smagu. Lengva ir intriguojanti istorija apie du jaunus žmones, kurie dar tik ieško savęs. O kas geriau nepadės savęs susirasti, nei kitas žmogus, kuris geriausiai mato tave, bet nemato savęs?