Vincas Mykolaitis- Putinas "Altorių šešėly"

Tikrai jau kiekvienam žinomas šis kūrinys, tačiau dar retas kuris gali pasigirti perskaitęs jį iki pat galo, nes būkime sąžiningi ne tik su aplinkiniais, bet ir patys su savimi: trinant mokyklos suolą, retam užtenka laiko ir kantrybės perskaityti 800-1000 puslapių kūrinį ( puslapių skaičius priklauso nuo leidimo).

Žinoma, aš nebuvau išimtis. Neperskaičiau visos, tačiau nagrinėtos ištraukos iš kūrinio jau mokyklos laikais į atmintį įstrigo. "Kaip gi tam Liudui Vasariui baigėsi?" Pažadėjau sau, kažkada ateityje ir visą perskaityti. Deja, tam prireikė daugiau nei 10-ties metų. O pabaigusi skaityti knygą susimąsčiau: " ar mano dar vėjavaikiška galva būtų supratusi knygos esmę?" ir.. "ar knygos pabaiga būtų taip pat sukrėtusi?" Nemanau.

Kaip Liudas blaškėsi dėl kitų jam primestų gyvenimo pasirinkimų, tarp dviejų barikadų pusių: meilė ar tikėjimas, ar tikėjimas ir meilė?, mano gyvenimas irgi ne rožių žiedlapiais barstytas buvo. O su kiekviena papildomai išmokta gyvenimo pamoka, ir Liudo Vasario gyvenimą geriau ėmiau suprasti.

O ypač santykius (o gal jų net nebuvimą?) su Liuse. Ir Liusės priimtus sprendimus. Tai taip man buvo artima..

Visgi, tai ne tik pirma privalomoji skaityti literatūra, kurios vietą tame "privalomųjų sąraše" suprantu ir palaikau, (tikrai verta dėmesio ir turi ką savyje pamokyti) bet ir nuoširdžiai rekomenduoju nepabijoti jos tūrio ir vėl paskaityti jau prabėgus ne vienai dešimčiai metų. Garantuoju, kiekvienas rasit nors krislelį joje savęs.