John.P.Strelecky "Kavinė pasaulio pakrašty"

Koks nemalonus nesusipratimas... Knygą paminėjo mano buvusi auklėtoja, kaip visų giriamą ir rekomenduojamą, pasaulio supratimą ar net patį gyvenimą keičiančią knygą. Deja, ne visi, kas garsiai kalba, kalba teisingai, tad gal ir nereikėjo tikėtis, kad vos 100 puslapių turinti knyga, kažką manyje naujo įžiebs.

Deja, pats pirmas knygos įspūdis jau buvo nuviliantis. Pirmieji 70 knygos puslapių taip nieko naujo ir nepasakė. Nors jei nesitikėčiau visai nieko, gal būtų taip.. "gana nieko" knyga? 

kodėl aš čia? 

ar bijote mirties? 

ar jūs laimingas?

šie trys klausimai yra visa šios knygos esmė. 

Ak, kiek aš daug iš šios knygos tikėjausi.. Bent vienos stipresnės minties, kurie priverstų susimąstyti apie gyvenimą...Tačiau ji man neiššaukė nei jokios minties apie gyvenimą ar jos prasmę, nei turiniu neįtraukė. Jei ne tie 100 varganų puslapių, matyt, net nebūčiau jos ir pabaigusi. Kažkaip nemalonu buvo tiesiog imti ir mesti, kai knygos likę vos 50 psl.

O pats knygos tekstas ne tik jausmų nesukėlė, bet ir sudarė įspūdį, kad knyga rašoma arba vaiko, arba vaikui, nes gylio čia tikrai nėra. Bent jau autorius būtų pasivarginęs šiokį tokį veiksmą sukurti, o čia veikėjas tik valgo ir mąsto... taip taip, tuos pačius tris klausimus, į kuriuos manau, daugelis be vargo atsakytų.

Nesakau, kad knyga prasta. Tiesiog ne man. Tikriausiai ji kažkam tikrai buvo gyvenimą apverčianti knyga, kurioje rado daug naudos, jausmų ir apmąstymų. O man joje nebuvo nieko naujo. O ir pats vyksmas nei kruopelyte manęs neįtraukė.