Anthony McCarten "Tapti nuliu"

Tapti nematomu sunku. Ypač, kai ant kiekvieno kampo gali sutikti į tave nukreiptas kameras, ir nesvarbu, ar jos filmuoja eismą, parduotuvės ar kavinės vidų. JOS TAVE MATO.

Tačiau visvien 10 savimi pasitikinčių žmonių pasirašo šiam išbandymui: pamėginti 30-iai dienų išnykti nuo žemės paviršiaus. Pamiršti draugus, namus.. o ypač - visas skaitmenines pagundas, nes niekada negali žinoti, ko imsis valdžia, kad tave susektų.

Skamba įdomiai ar neįmanomai?

o gal abu variantai?

"Tapti nuliu" pradžioje man buvo sunkus riešutėlis ir buvo gana sunku įvardyti kodėl. Moksliškas tekstas? na.. nelabai. Nors kai su IT technologijomis neturiu jokios sąsajos, ne viskas man buvo suprantama ar akivaizdu, kaip buvo knygos autoriui. 

Tik gerokai vėliau supratau, kas man šioje knygoje vis "pakišdavo koją". Emocijos. Apėmė gana stiprus jausmas, kad kūrinys sukurtas dirbtinio intelekto, nes tekste nejutau jokių emocijų. Išsamu? taip. Intriguoja? taip. Įtraukė? galiausiai taip. O ar jutau jausmus? ne.

Galiausiai kai perkopiau pusė knygos, tapo tikrai įdomu kur viskas rutuliojasi. Kaip viskas pasibaigs? kas laimės? tačiau pabaigusi visą istoriją kiek sutrikau: o kur pabaiga? Žinoma, pabaiga knygoje yra, bet ji tokia skubota ir neišbaigta, kad užvertusi knygą, nesijaučiu pabaigusi ją skaityti. Keista, tiesa?

Apibendrinus, knyga man nei labai patiko, nei nepatiko. Tikrai verčia susimąstyti dėl savęs ir savo šalies saugumo. Tiksliau, privatumo nebuvimo ir kur ritasi apskritai pasaulis, kai su kiekviena diena, privatumo mes netenkame. Tačiau iki stipraus įspūdžio kiek pritrūko.

Knygą galite įsigyti čia

Ačiū knygynų tinklas "vaga" už knygą

reklama, nes dovana

knygą išleido"Alma littera"