KATY HAYS "Arkados"




Prieš imantis skaityti šią knygą, skaičiau ne vieną atsiliepimą, kokia knyga lėta ir neįdomi. Tačiau kai ji pateko į mano rankas, tai buvo būtent tai ko norėjau ir tada, kai jos man reikėjo.

Tad pristatau jums nepopuliarią nuomonę - kaip man patiko ir kodėl patiko pasiklysti Arkadose.

Iš pradžių ir aš patikėjau, kad knyga man nepatiks, nes lėtos istorijos nėra mano "kabliukas", aš daug labiau mėgstu nuolat besikeičiančius istorijos vingius, permainas ir šokiruojančias istorijas. "Arkados" - ne tokia istorija, tačiau vis gi rado vietą mano širdyje.

Nors pirmieji (koks 100puslapių) judėjo sunkokai, galiausiai pagavau ritmą ir įsisukau į Arkados gyvenimą: istorija pasakojama labai vaizdžiai, tad mintyse pati piešiau Arkados sodą ir vingiuotus koridorius, bibliotekos lentynas ir jų metamus šešėlius.

Tiesa, kažkodėl tikėjausi rasti mistikos, nes visgi Taro kortos ir jų "vertimas" mintyse sufleravo, kad įvyks kokių netikėtų istorijos vingių ir mistiškų nuotykių. Deja. Tačiau palaipsniui istorijoje kilo ne tik intrigos, bet ir atsirado jaučiamas šioks toks detektyvo prieskonis.

Matyt, tokios knygos man ir reikėjo: lėtos, su augančia įtampa ir paslaptimis, kai jau galiausiai į knygos pabaigą, akys "šaudė" tai į vieną, tai į kitą knygos veikėją, ieškodamos kažkokios praleistos detalės. Tikėdamasi atrasti kažką, kas visą istoriją apvers aukštyn kojom.

Galbūt ir radau tai, tačiau tai nesukėlė didelių bangų, bet knygą užverčiau su pasimėgavimu ir apčiuopiama ramybe širdyje. Man patiko.


Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už knygą
Leidykla "baltos lankos"


 

Komentarai

Populiarūs įrašai