Daniel Keyes "Gėlės Aldžernonui"

Vos pradėjus skaityti šią knygą, neapleido mintis, kad ji turėtų būti privalomų skaitinių paaugliams sąraše mokyklose, nes jau pirmuose knygos puslapiuose jaučiau, kad ji išmokytų daugybę dalykų dar augantiems ir bręstantiems vaikams. Ir ne veltui taip galvoju. Manęs iki šiol neapleidžia mintis, kad būtent ši knyga būtų išgelbėjusi ne vieną jauną žmogų, kol dar pati tryniau mokyklos suolą.

Pirmasis knygos įspūdis stiprus. Manau, tai pirma mano skaityta knyga, kuri turi aiškią pradžią ir pabaigą. O visa istorija tolygiai pradėjusi kilti, tolygiai ir užsibaigia, nekeldama jokių bereikalingų emocinių kalnelių. Perskaitę patys suprasit.

Čarlis Gordonas gimė kitoks. Tačiau kitoks - nereiškia, kad kažkuo netikęs. Jam lemta nugyventi gyvenimą taip, kaip jis troško. Tačiau ar visi mūsų norai yra pakankamai gerai pasverti?

Čarlis gimė kaip visi vaikai. Tačiau jo IQ pastebimai žemas, kas jam ir jo artimiesiems tampa "nepatogu". Tai žiaurus apibrėžimas, tačiau labai taiklus. Nepatogu dėl to jei ne visiems, tai bent jau daugumai, nes niekas nėra mokomas priimti kitą. Ypač - jei jis kitoks. Iki pat šių dienų mažiau protingi žmonės yra laikomi kaip "brokuoti". Jais šlykštimasi. Jų bijoma. Tačiau ar žemesnio intelekto žmonėms tikrai kitokie nei kiti?

" Kai nežinai, tai ir neskauda" - puikiai tiktų apibūdinti Čarlio gyvenimui. O jis nori tik vieno - tapti toks kaip visi. Protingu. Ir jis tai gauna.

Supratau Čarlio norą būti tokiu, kaip visi ir man baisiai skaudėjo širdį, kai jis suprato viso šio troškimo neigiamą pusę. Kai supranti, kad visus 32 metus gyvenai mele ir, kad tikrieji tavo draugai iš tiesų buvo išnaudotojai ir peštukai. O tapus tokiu kaip jie - draugų neliko nei kvapo.

Stipri ir pamokanti knyga "Gėles Aldžernonui" turėtų sulaukti daugiau skaitytojų dėmesio ir be abejonių tapti top1 knyga, kurią privalėtų perskaityti kiekvienas paauglys.