Clemence Michallon "Tylioji įnamė"

Dar prieš pradedant skaityti knygą, mačiau ne vieną skaitytojų pasipiktinimą "kodėl ji nebėgo?", tačiau tik pati perskaičius knygą supratau, kaip skirtingai skaitytojai gali matyti šią istoriją.

Stokholmo sindromas yra jau gana gerai žinomas tiems, kas bent kiek domisi psichologija. O jei dar kartu "įjungtume" ir loginį mąstymą, šios veikėjos, Reičelės, veiksmai taptų lengviau suvokiami.

"Tylioji įnamė" tikrai išskirtinės pagrobimo istorijos knyga, kai pagrobėjas savo auką apgyvendina savo namuose, netgi šalia savo dukros. Tačiau nei vienas jų net nenutuokia, kas kokį vaidmenį užima.

Tačiau nors ir supratau Jos veiksmus, perpratau jos mąstymą, o ir pats Eideno charakteris tapo gana aiškus, knyga man nepaliko didelio įspūdžio. Ilgai galvojau kas mane taip atstūmė... ir galiausiai suvokiau:

pirmiausia, knygos pradžia man buvo gana didelė skirtingų istorijų makalynė, kurią suprasti įstengiau tik įpuėjus visą pasakojimą. Nesuprantu kam reikėjo autorei įpinti kitų aukų išgyvenimus, jei jų nėra knygoje kaip veikėjų. O labiausiai pasigedau... EIDENO balso.

Visa knyga yra trijų merginų perspektyvomis: Reičelės,kuri pagrobta jau daugiau nei 5-erius metus, Sisi - Pagrobėjo 12-metes dukros ir Emilės - naujos Eideno aukos. Bet pati Eideną pažinti mums neduota. 

Skaityti knygą neprailgo. Puslapiai greitai vertėsi, tačiau pats įdomumas vyko tik knygos pabaigoje, autorei jau dedant visus taškus ant i. 

Knyga puikiai tiks lengvų kriminalinių romanų gerbėjams, kuriems būtų įdomu atsidurti tokios išskirtinės istorijos sukūryje.

Ačiū knygynų tinklas" VAGA" už knygą.

Leidykla: Alma Littera

knygą galite įsigyti čia