Rebecca F.Kuang "Geltonveidė"

Tai knyga, kuri nuo pat pradžių mane pavergė savo ryškiu geltonu viršeliu, kuris kaip ir knygos turinys galiausiai paviliojo stipria ir ne kiekvienam patrauklia tema.

"Geltonveidė" pasakoja įsimintiną istoriją apie Džiunės ir Atėnės apsimestinę draugystę, kuomet Džiunė lyg būtų priversta slėptis Atėnės šlovės spinduliuose ir dėl to slapta jos nekenčia. Nelaimingo atsitikimo dėka, Atėnė žūva ir Džiunė atidaro tikrą pandoros skrynią - pavogia paskutinį Atėnės parašytą kūrinį ir laukia savo šlovės valandos. Bet ar ją gaus?

Skaičiau jau keletą apžvalgų, kuriose buvę knygos skaitytojai išryškino kelias kertines knygos temas: autorinių teisių pažeidimą ir tikrai ryškią rasizmo temą. Tačiau aš knygoje išskirčiau kitą aktualią problemą - priklausomybę.

Išgirdę žodį "Priklausomybė"- pirma daugeliui kilusi mintis būtų besaikis potraukis alkoholiui arba narkotikams. Dažnai pamirštam, kad priklausomybės sąvoka yra be proto plati. Priklausomybė yra liguistas potraukis kažkam, ką nori kartoti ir kartoti be galo ir be krašto.. 

Šiuo atveju, šioje knygoje, be opios rasizmo ir autorinių teisių pažeidimo temų, aš sutikau priklausomybės temą, kuri man persvėrė visas svarstykles į savo pusę. DŽIUNĖS veikėja yra absoliučiai priklausoma nuo dėmesio, kas šiais laikais yra ypač aktuali problema, ypatingai tarp jaunimo. Dopamino troškulys, kuris priveda prie neteisingų ir negarbingų poelgių. Maniakiškas noras sekti visas žinias apie save soc. tinkluose ir kiekvieną dieną augantis noras gauti vis daugiau ir daugiau..

Negalėčiau sakyti, kad knyga paliko stulbinamą įspūdį, tačiau man ji labai patiko. Tai tas kūrinys, apie kurį dar ilgai šnekėsime, nes savyje  talpina begales svarbių ir aktualių temų. O pagrindinės veikėjos personažas taip pat įvairiapusis, kuri tuo pačiu ir stebina drąsa ir verčia pakraupti įžūlumu. 

Leidykla "Rašytojų sąjungos leidykla" dovana