Lia Middleton "Išpažinčių kambarys"

Tikiu, kad tikrą detektyvų/trilerių mylėtoją, jau sunku nustebinti su šiuolaikinėmis detektyvinėmis istorijomis.. Tačiau "Išpažinčių kambarys" tikiu, kad maloniai nustebins ir net viską jau mačiusias akis.

Ne veltui tai psichologinis trileris. Čia tikrai kiekvienas skaitytojas sustos susimąstyti apie savo sprendimus, tiesos ieškojimo ir sprendimo kelius. 

Kažkas sukūrė internetinį išpažinčių forumą, kuriame kiekvienas norintis, gali išpažinti savo slapčiausias mintis. Anonimiškai. O išpažintys kaip visada svyruoja nuo smulkmeniškumo ir nekaltų minčių iki giliausių nepadorių troškimų. Kol vieną dieną, išpažintys drastiškai pasikeičia..

"(Anonimas 01.) Štai prisipažinimas: Žmogžudystė. Londonas. Heilė Džeims. Luka Frankas."

Kažkur skaičiau, kad pradėjus skaityti šią knygą, nebesinorės sustoti. Ir kas tai sakė - neklydo. Net ir su aukšta temperatūra ir plyštančia galva nenorėjau sustoti, kaip įdomu buvo sekti knygos siužetą. Nors pagrindinės veikėjos Emilijos charakteris ir veiksmai be proto erzino, o ne kartą ir pasirodė visiškai nelogiški, tačiau be jos nebūtų ir pačio skaitymo smagumo. 

Knygos kulminacija, o ypač jos pabaiga - tikra vyšnaitė ant torto. Skaitant šią knygą, vis neapleido mintis kokia neteisybė vyksta tiesiog prieš akis, o niekas negali jos ištaisyti, nes teisybė ne visada egzistuoja, ir net tikrame pasaulyje mes dažnai nudegame pirštus bandydami įrodyti tikrąją tiesą. Tikriausiai dėl šios priežasties man ši knyga ilgam įsitvirtins atmintyje, kaip tikras įrodymas, kad ne visi gali įrodyti kitiems savo tiesą, tačiau teisingumo ranka palies kiekvieną.

Leidykla "TytoAlba"