Jon Fosse "Baltybė"

Mįslinga pavadinimas ir subtilus knygos viršelis iš karto patraukė mano dėmesį. O kur dar Nobelio premijos apdovanojimas 2023.. Tačiau galutinai supratau, kad knygos, kurios įvertintos premijomis ar apdovanojimais - dažnai man "neįkandamos".

Žmogus išvyksta iš namų nežinoma kryptimi, vedamas širdies, gilyn į mišką kol.. paklysta. Vėlyvas ruduo, o gal ir ankstyva žiema, kartu su besileidžiančia saule atneša ir stingdantį šaltį. O jis, - žmogus- vienas, nežinia kur, paklydęs ir pasimetęs tarp daugybės klystkelių vidur miško, be jokių minčių kaip sugrįžti ten, kur saugu, ramu ir šilta..

Tikrai negaliu teigti, kad viską supratau. Net negaliu teigti, kad knyga man patiko. Ji tiesiog kitokia. Turi savitos intrigos, gilių pamąstymų ir pasimetimo. 

Iš pradžių nustebau, kaip vos 48 puslapius turinti knyga, mane visą dieną paskui sekiojo. Juk vos 48 puslapiai, kiek valandų tokią skaityti ..? O tada ir atsakymas pats savaime atėjo..

Sakiniai ilgi ir painūs, pilni pasikartojimų ir permąstymų. Man kiek priminė save praradusio žmogaus mintis. Skaičiavau net vietomis kiek tų žodžių buvo sakinyje.. Pamečiau skaičių ties 130.. Labai ilgi sakiniai, verčiantys neskubėti skaityti ir pasigilinti. Sustoti. Įsiklausyti. Tačiau ar supratau šio pasakojimo esmę? Nežinau..

Ir staiga, kai veiksmas pasiekė aukščiausią tašką ir jauti, kad tuoj kažkas nutiks.. Pasirodo Baltybė ir jos atvirkštinis variantas. Tikriausiai blogis. Mirtis. PRARAJA. Nežinau.. Nežinau ar supratau ką autorius norėjo pasakyti..

Ir nežinau, ar labiau patiko knyga, ar labiau ne.. Bet buvo verta.