Jessamine Chan "Gerų motinų mokykla"

Vienu metu apie šią knygą skambėjo visas instagram'as, kad ji kitokia, stipri, šiurpinanti, o kitiems ji atstumianti, per žiauri.. Susigundžiau susidaryti savo nuomonę kaip skaitytoja, kuri neturi vaikų. Galbūt man bus lengviau išjausti istoriją, kai nelyginsiu jos su mažaisiais sutvėrimais?

Pačioje pradžioje mane knyga tikrai pašiurpino. "Tikras siaubo filmas" - sakiau. Tačiau vėliau šį jausmą pakeitė absoliutus pyktis ir nenoras patikėti, kad tokia situacija apskritai gali kada įvykti. Tikra distopija. Nors būtent tokių istorijų aš visad vengiu.

Tačiau knyga man patiko. Nors knygos pradžia man patiko labiau: mane autorė tiesiog įmetė į veiksmo sūkurį ir leido jam mane nusinešti. Tačiau perkopus pusę istorijos, intriga ėmė slopti ir tapo kiek nuobodu. Kiek per daug monotonijos, nors žiaurumai, mano akimis, taip ir nenustojo manęs stebinti.

Sunku suvokti, o ir neįtikino manęs iki galo, kad tokia situacija pasaulyje iš tiesų gali būti. Sunku suvokti, kad įmanoma prarasti vaiką dėl tokių smulkmenų, kaip stipresnis vaiko sugavimas jam griūnant. Kad sekundę nusisukus, ar praradus dėmesį, o vaikui užsigavus- tėvai būtų baudžiami taip drastiškai. Neįtikino, tačiau tikrai davė peno apmąstymams, kokia sudėtinga ir įvairialypė yra tėvystė. Ypač - motinystė.

Knygą galite įsigyti čia