Holly Black "Žiaurusis princas"

 

Liūdna prisipažinti, tačiau "Žiaurusis princas" manęs visiškai nesužavėjo...

Mėgstu fėjas, drakonus, laumes ir visokius kitus fantastinius gyvius, tačiau šios knygos fėjos man nepatiko. Pirmiausia, vis įkyriai sukosi mintis galvoje " ar visi fantastikos rašytojai rašo pagal susitarimą?". Šiuo atveju, neturiu omenyje siužeto, o detales. Man fėjų atvaizdavimas buvo toks panašus į prieš tai skaitytas Maas knygas, kad skaitymo malonumas išblėso. 

Matyt, autoriai, kurie kuria fantastiką, remiasi kokia mitologija, pasakomis ar panašiais šaltiniais, kad vėliau skaitytojui netektų nusivilti, kad vienoje knygoje fėjos vaizduojamos kaip gebančios užburti žmonių mintis, o kitoje atvirkščiai - atsparios viskam. Tačiau būtent čia man ir pasidarė nuobodu. Atleiskit fantastikos gerbėjai, bet manęs šios knygos fanų tarpe nebus.

Nekreipiant dėmesio į tokias smulkmenas, kaip detalės, veikėjai čia taip pat nebuvo akį traukiantys. Iš tiesų, nelabai čia ir bandyta tuos veikėjus vaizdžiai apibūdinti. Vienas už kitą žiauresni, bet pačio žiaurumo irgi nedaug buvo.

Pats įdomumas man prasidėjo tik pasiekus 300 puslapį, ir paskutiniai 100 puslapių buvo būtent tai, ko ir tikėjausi iš visos knygos. Prasidėjo veiksmas! Tiesa, ne toks audringas, kaip būčiau norėjusi, bet vis vien - veiksmas. 

Pabaiga kaip dažniausiai baigiasi šio žanro knygos - irgi nebuvo tipinė. Nenustebino pasisukę įvykiai ir nepaliko intrigos "o kas toliau????". 

Nebuvo blogai. Nebuvo ir labai gerai. Per viduriuką. Lėtai, be didelio entuziazmo pabaigiau knygą ir tikiuosi, kad toks atsiliepimas nebus užmėtytas akmenimis. Visiems juk neįtiksi.

Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už padovanotą knygą.

Leidykla "Alma Littera" reklama

Knygą galite įsigyti čia