Agnesa Kenešytė- Gricė "Purslai"

Jei ne užklupęs atsitiktinumas, matyt, šios knygos dar nebūčiau skaičiusi. Tačiau labai džiaugiuosi, kad ji pateko į mano rankas labai laiku.

"Purslai" - knyga apie puikią plaukikę Jogailę, kuri visas savo jėgas ir net asmeninį gyvenimą aukoja dėl vieno tikslo - būti geriausia plaukike pasaulyje. Deja, šis tikslas net nėra jos.

Kadangi pasakojimas apie plaukikus ir jų gyvenimą, knyga tinka ir šių metų #vasarasuknyga iššūkiui apie sportą. Tad jei norite trumpos, bet stiprios istorijos - nepraleiskit pro akis šio kūrinio. 

Skaitant šią knygą, aplankė šimtai jausmų: pradedant nuo pykčio, baigiant pasididžiavimo jausmu. Man pasirodė labai artimas jausmas, jausti spaudimą dėl aukštesnių tikslų siekimo, tik priešingai nei Jogailei, spaudimą sau keliu aš pati, o ne artimieji. Tačiau toks menkutis skirtumas vis vien leido įsijausti į istoriją, kuri mane ne tik pykdė, bet ir tuo pačiu šiurpino.

Atsimenu savo paauglystę, tuos neįkainojamus 16-17-tus savo metus, kiek daug nuotykių ir jausmų tuomet patyriau, tad skaitant Jogailės istoriją, mane siaubingai liūdino, kad ši jauna mergina, nepatirs to paaugliško jaudulio, kurį patiria kiti paaugliai.

Kalbant apie patį knygos tekstą, tekstas sklandus ir brandus. Giliai pasikapstyta į veikėjų jausmus, kurie be abejonės pasieks ir skaitytojų širdis. Tačiau pati knygos pabaiga man nepatiko. Apėmė jausmas, kad ne tik baigėsi veikėjos laikas, bet ir puslapiai tekstui. Per staigu, lyg kirviu nukirsta. Gavosi toks geras "šlapio skuduro" smūgis į veidą, kaip staigiai viskas apsivertė aukštyn kojom.

Bendras įspūdis liko geras. Gilus kūrinys apie didelį skaudimą ir svetimų svajonių išpildymą per savo vaikus. Didelę ir bekraštę kontrolę ir baimę pasipriešinti kitiems. Man patiko.