Jo Browning Wroe "Siaubingas gerumas"

Labai malonus jausmas užplūsta, kai į rankas pakliūna tokia širdžiai artima knyga. Nors "SIAUBINGAS GERUMAS" nėra tokia lengva istorija, kaip gali paklaidinti jos pavadinimas..

Knygoje slypi tiek daug skirtingų istorijų ir jausmų, kad nebežinau net nuo kurios pradėti: čia slepiasi ir tikrų tikriausia draugystė, kurios jokie negandų  vėjai neperskiria, ir daugybė skirtingų netekčių: nuo vaiko netekimo, iki ryšio su artimaisiais ar net pačiu savimi...

Buvo smagu keliauti per istoriją kartu su Viljamu, kartu šmaikštauti su juo ir Martinu, kartu mintimis nukeliauti į koplyčias, klausytis mintyse giesmių ir stebėti viską kartu ir iš šalies ir iš toli.

Man labiausiai patiko Viljamo draugystė su Martinu. Ji tokia stipri ir nujaučiamai kitokia, nei daugumos berniukų. Ypatingai patiko pavaizduotas Martino personažas, kuris negali palikti abejingų. Tačiau pati Viljamo ir jo motinos santykių istorija mane plėšte plėšė skaitant visos knygos metu. Sunku suprasti tokio stiprumo gedulą ir tokį aukštą savininkiškumo lygį. Skaudėjo širdį dėl mažojo Viljamo, kuris jau nuo mažens turėjo rinktis puses ir nuolat klaidžioti tarp skirtingų pasirinkimų, mintyse stengdamasis neįskaudinti nei vieno artimojo. Tačiau visi žinom, kad ten,kur kryžkelė šakojasi, nebus vieno tinkamo pasirinkimo..

Ši knyga man nepaprastai patiko. Slogi, bet tokia tikroviška. Savyje talpinanti tiek daug, kad net ją užvertusi dar ilgai mąstysiu apie tai, ką šioje knygoje išgyvenau kartu su jos herojais.

Ačiū "Tyto Alba" leidyklai už knygą.

dovana, tad reklama