Kristin Harmel "Paryžiaus dukra"

 Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje galime džiaugtis Kristin Harmel kūryba, nes ši autorė rašo vienas įdomiausias antrojo pasaulinio karo meto istorijas. Nors „Paryžiaus dukra“ mano akimis, nėra stipriausias jos kūrinys, tačiau vis vien man labai patiko.

Ši istorija apie tikrą motinų atsidavimą, karo metais Paryžiuje, kai tūkstančiai motinų vardan savo vaikų gerovės, atidavė juos svetimiems žmonėms, kad tik jie išliktų gyvi. Jau niekam ne paslaptis, kad prasidėjus masiniams žydų naikinimams, niekam nerūpėjo : tu suaugęs žydas, ar vaikas. Visi vienodai buvo varomi į vagonus, vėliau į stovyklas ar net dujų kameras..

Tad knyga „Paryžiaus dukra“ man tikra odė sielvartui. Tai istorija apie dvi geriausias drauges, netikėtai užkluptas karo žiaurumo ir priversiančias bėgti ten, kur geriau. Deja, viena jų, Džiuljetė lieka, o kita – Eliza – priversta bėgti. Tačiau dėl savo ir dukros gyvybės, yra priversta likimo, palikti dukrą Džiuljetės globoje.

Knyga vietomis buvo nuspėjama, Džiuljetės personažas pilnas kraštutinumų, tačiau pati istorija vis vien pasiekė mano širdį. Man patiko, kad autorė nesismulkino pasakoti karo žiaurumų, o susikoncentravo į šių dviejų moterų gyvenimus. Patiko viskas, kas susiję su menu ir mėgavausi knyga iki pat paskutinio jos sakinio.

Knygą galite įsigyti čia