Augminas Petronis "Nedetektyvai"
Vis dar iki dabar bandau suvokti, kaip ši knyga prasprūdo man pro akis. Atrodo, seku visas knygų naujienas, tačiau vis vien kažkaip ...
Tad jei ne mano mieste vykęs renginys, kuriame susipažinome su pačiu autoriumi, tikriausiai iki pat dabar nebūčiau aptikusi šios knygos. Štai jums ir naujas detektyvas..
Knyga man patiko. Susiskaitė labai smagiai o ir buvo akimirkų kai turėjau sustoti ir vėl skaityti istoriją iš naujo, nes nu apgavo mane. "Ar tikrai tai buvo?" ir vėl atgal verčiu lapus, skaitau iš naujo..
O ir jausmų pažadino knyga. Tos vietos su seneliu, tos atsiminimų nuotrupos ir emocijos net mano ledinę širdį išlydė. Koks trapus tas gyvenimas, kai pagalvoji.. Kaip vyresniam žmogui svarbu n-tąjį kartą priminti, kad medį ne tik pasodino, bet ir koks jis užaugo!
Plonytė knygelė, savyje talpinanti vos kelias istorijas, tačiau čia manau ir visa esmė - kiekvienas joje ras būtent tai, ko ir ieško. Kas seniai paslėptą prisiminimą, o kas norės pasijausti sekliu, sekdamas autoriaus sekama (ne)detektyvą.
Galbūt ne visur "pagavau" autoriaus mintį. Ne visur simboliai ar paslėptos mintys (bent jau aš manau, kad čia tekstas kiek giliau vedantis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo) man buvo suprantamos ar logiškos ( pav. batai kur narkotikai pardavinėjami), tačiau mane papirko teksto sklandumas. Labai gražiai parašyta, lyg nugludinta viskas. Čia jau ir jaučiasi, kad autorius žurnalistikos duonos ragavęs.
Man patiko. Buvo puikus poilsis pasitelkus Šerloko "akį".
Komentarai
Rašyti komentarą