Joanna Gierak- Onoszko "27 Tobio Obedo mirtys"
Retai į rankas pakliūna tokių knygų, kurias skaitant nesiliauji šluostytis ašarų. O ši, leidyklos "Kitos knygos" išleista knyga "27 Tobio Obeno mirtys", tiesiog plėšte plėšė man širdį.
Tikriausiai pirmą kartą džiaugiuosi, kad knyga man į rankas pakliuvo ne ta man įprasta, fizine forma, o audio įrašo formatu. Kitaip tikrai nežinau, ar būčiau ištvėrusi ją perskaityti nuo pradžios iki galo. Su įrašu buvo kiek kitaip..
Kas mėgstate vadinamąsias "true crime" knygas, - nepraleiskite pro akis šios knygos. Ji pasakoja tikras, vietinių Kanados vaikų, inuitų, istorijas, susijusias su bažnyčios atstovų valdomais internatais, kuriuose šie visiškai nekalti vaikai, buvo skriaudžiami ir kankinami.
Tikriausiai jau gyvenime nepamiršiu to vardo - Tobis Obedas. Nepamiršiu jo patirto siaubo. Jo skausmo ir nepasitikėjimo. Obedas jau ne pirmos jaunystės. Pražilęs. Be abiejų kojų ir rankos. Tai žmogus, netekęs beveik visko. Kas kaltas? - vadinamieji "dievo tarnai".
Rašant šią apžvalgą, man vėl byra ašaros. Nesusilaikau. Neapsakomai skauda girdėti, ką patyrė tie maži vaikučiai. Ne mažiau skaudu, kad niekas nieko dėl to nedarė. Nekovojo. Nepasakojo. Nesipriešino.. nuo XIX iki XXa. paskutinio dešimtmečio, internatinėse mokyklose mokėsi per 150 tūkst. mokinių. Tiek nekaltų sielų buvo sužalota. Vienaip ar kitaip, tiek vaikų gyveno tikrame pragare žemėje.
Ne vienas jų jame ir žuvo.
Komentarai
Rašyti komentarą