Sebastian Fitzek "Kelias namo"

Fitzek'o kūrybą nagrinėsime Knygų klubo susitikime dar vasario pabaigoje, o kadangi lentynoje jo knygų (dar neskaitytų) daug, pažintį su autoriaus kūryba pradedu kiek anksčiau.

Pirmiausia, nepaprastai mėgstu tokias stiprias knygų temas kaip smurtas, prievarta, abortai, manipuliavimas, asocialių šeimų kasdienybė, netradicinė meilė ir pan.

Todėl autoriaus kūrinys "Kelias namo" mane iškart įtraukė.

Pats autorius prisipažįsta, kad tokią sunkią temą savo knygai pasirinko ne atsitiktinai: smurtas artimoje aplinkoje yra dažna problema, kuri dažnu atveju yra nukeliama lyg į antrą planą dėl pinigų trūkumo, norint padėti bėdos ištiktoms moterims (kartais net - vyrams) Smurtas prieš moteris yra aktualus visame pasaulyje ir dažniausiai smurtaujama prieš savo gyvenimo moteris. Neretu atveju, vaikų mamas, o jos iš baimės ir dažnai - nežinojimo kaip elgtis - nieko dėl to nedaro. Iš baimės. 

Autoriaus kūrinyje smurtas prieš moteris yra lyg paslėpta žinutė skaitytojoms, kaip ištrūkti iš smurto pančių. Autorius slapta tikisi, kad ši knyga paskleis skaitytojams žinutę, kad reikia būti stiprioms ir neleisti savęs valdyti smurtautojams. Ir tai, mano akimis, yra bene stipriausias knygos akcentas.

S.Fitzek'o knygos skaitytojų gretose minimas kaip apgaulės meistras, meistriškai apsukantis skaitytojams galvas, savo istorijos išvedžiojimais, kur iki pat knygos pabaigos negali nujausti, kas yra kas. O paskaitęs paskutinį puslapį - lieki nustebęs puikiai susuktu siužetu. 

Šįkart kaip ir prieš tai skaityta autoriaus knyga (Mimika), autorius manęs nenustebino, tačiau ir nenuvylė. Siužetas tikrai painus ir ne kiekvienam pavyks viską susekti taip taikliai, kad pabaigoje nekiltų nei vienas papildomas klausimas. Iki šiol man vis dar neaišku, kodėl autorius kurdamas šį siužetą, nei vieno veikėjo nepavaizdavo kaip blogiuko? įprastai siužetuose, kurie turi nustebinti skaitytoja, tarpsi žongliruojama nuo vieno veikėjo prie kito, norint "apdumti akis" skaitytojui, kuris iš veikėjų yra kaltas, tačiau šioje knygoje to neradau. O to man, galbūt, ir pritrūko, kad pabaigusi knygą nustebčiau, kaip tobulai autorius "susuko man galvą". 

Knyga man patiko. Nors kartais tikrai piktinausi keistai susuktu siužetu, kur net akyliausias skaitytojas nesupras kas vyksta ir kodėl to reikia. Pati tema stipri ir detalės labai realistiškos, tad istorija tikrai turi "pagauti" skaitytoją ir nepaleisti tol, kol autorius padeda paskutinį istorijos tašką.

Leidykla "Jotema"