Ina Les "Paskutinis pavasaris"
Lietuvių autorių knygų skaitau mažai. Per mažai, kad apie jas
turėčiau ką pasakyti, tačiau ši knyga man buvo nepaprastai artima, kad galvoje
sukosi tiek daug įvairių minčių... tad, matyt, metas keletą jų ir išsakyti?
Didelis pliusas autorei už gerą humoro jausmą. Kai aš pati
esu ta, kuri šiaip gana tyli, bet kai lepteliu ką – tai nei atimsi, nei
pridėsi. O dar kai mėgstu juodesnį humorą, net dušo eilėraštukas (dainelė?)
manęs net nenustebino. O buvo kaip tik miela.
Tačiau ne viskas knygoje buvo taip saldu, kaip galima būtų
pagalvoti. Susitapatinau su pagrindine veikėja, tad keista pripažinti, bet ir
ašarą nubraukiau. Man taip nemaloniai pažįstamas tas savininkiškumas, net ir
scena per šventę nemaloniai sutapo su mano praeities įvykiais.
Rimtai, kodėl jie taip elgiasi???
Malonu matyti, kad lietuviškąją knygų padangę papildė dar
vieną autorė, kurios knygą man buvo malonu skaityti. Kaip minėjau pradžioje, su
lietuvių kūryba esu gana atitolusi, bet jei ir toliau bus kuriamos tokios
knygos – pamilsiu ir „savų“ knygas ne ką mažiau, nei užsienio. Ina Les - Lauksiu
sekančios knygos.
Komentarai
Rašyti komentarą