Ina Les "Paskutinis pavasaris"

Lietuvių autorių knygų skaitau mažai. Per mažai, kad apie jas turėčiau ką pasakyti, tačiau ši knyga man buvo nepaprastai artima, kad galvoje sukosi tiek daug įvairių minčių... tad, matyt, metas keletą jų ir išsakyti?

Didelis pliusas autorei už gerą humoro jausmą. Kai aš pati esu ta, kuri šiaip gana tyli, bet kai lepteliu ką – tai nei atimsi, nei pridėsi. O dar kai mėgstu juodesnį humorą, net dušo eilėraštukas (dainelė?) manęs net nenustebino. O buvo kaip tik miela.

Tačiau ne viskas knygoje buvo taip saldu, kaip galima būtų pagalvoti. Susitapatinau su pagrindine veikėja, tad keista pripažinti, bet ir ašarą nubraukiau. Man taip nemaloniai pažįstamas tas savininkiškumas, net ir scena per šventę nemaloniai sutapo su mano praeities įvykiais.

Rimtai, kodėl jie taip elgiasi???

Malonu matyti, kad lietuviškąją knygų padangę papildė dar vieną autorė, kurios knygą man buvo malonu skaityti. Kaip minėjau pradžioje, su lietuvių kūryba esu gana atitolusi, bet jei ir toliau bus kuriamos tokios knygos – pamilsiu ir „savų“ knygas ne ką mažiau, nei užsienio. Ina Les - Lauksiu sekančios knygos.