Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


 Colleen Hoover "Bjauri meilė"





Esu jau susipažinusi su beveik visomis į lietuvių kalbą išverstomis autorės knygomis ir iki šiol negaliu pasakyti, kad esu didelė jos kūrybos gerbėja. Tačiau "Bjauri meilė" mane pavergė ir iki šiol nežinau, ar  savo paprastumu, ar man tiesiog reikėjo tokios lengvos knygos, ramiam vakarui praleisti.

Nepasakyčiau, kad ir vėl buvo neapsieita be šabloniško meilės romano plano. Ir vėl buvo saldu, staigi meilė, kvaili poelgiai ir naivus požiūris. Viskas kaip ir įprastuose romanuose, kur meilę nuo neapykantos skiria vos vienas žingsnis, o patirtos nuoskaudos laikomos varginančiai ilgai. 

Bet ir kasdienybėje to būna, tiesa?

Galbūt tai man ir patiko. Toks lengvas, vietomis šmaikštus romanas apie du žmones, kurie sutinka vienas kitą, kol kažkuris "peržengia" pačių susigalvotą ribą ir ima viskas ristis į pakalnę. Šabloniška, BET miela. Galbūt man tai ir patiko : nuo pat pradžių žinai kas bus. Autorė nebando "apsukti aplink pirštą". Neatvirauja, bet ir neslepia. Gali nujausti kas vyks, bet tai akių nebado.

Bet nors ir kokie mieli knygos pagrindiniai veikėjai, mano širdį pavergė senukas (Kapitonas) , kuris per visą knygą minimas tiek kartų, kad gali ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. O jis šmaikštus. Mielas. Charizmatiškas. Ir tas jo tiesmukumas tiesiog nors prie širdies glausk. 

Tad jei į šią knygą žvalgotės, nes norite mielo romano su šiek tiek asmeniškomis scenomis, be didelių dramų - bus pats tas jūsų norams. Tačiau jei ieškosite romano, kuris "sudrebintų jūsų pasaulį" - vargu ar tai bus ši knyga.


knygą galite įsigyti čia

Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už knygą
Leidykla "Baltos lankos"
#reklama


Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »