Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio



Bryn Greenwood "Dalykai baisūs ir nuostabūs"





Negalėčiau pasigirti ilgu sąrašu knygų, kurios mane paliktų be žado, tačiau ši knyga - neabejotinai patektų vienu iš pirmųjų numeriu.

Galbūt kiek keistai pasirodys, bet mane suviliojo knygos pavadinimas. Net nesuabejojusi ją nusipirkau. Ir pataikiau į dešimtuką. Dvi dienos ir ši storulė mano rankose tirpte ištirpo, kaip man buvo įdomu, kaip visa istorija rutuliosis toliau ir kokia pabaiga laukia Veivės ir Keleno.

"Dalykai baisūs ir nuostabūs" - pagauli istorija apie disfunkcinėje šeimoje augančią mažą mergaitę, kuri niekam iš šeimos nerūpi. Tačiau vieną dieną Veivė sutinka Keleną - savo tėčio darbuotoją, su kuriuo draugiški santykiai išsirutulioja į tikrą, tyrą meilę. Visa bėda tik ta, kad jis suaugęs, o ji - vis dar vaikas.

Tikiu, kad ši knyga kai kuriems gali sukelti neigiamų jausmų, nes tai istorija apie meilę tarp didelio amžiaus skirtumo žmonių. Tačiau tuo ši istorija ir įdomi - ji parodo visai kitą tokios meilės pusę - tą tyrąją pusę, kai meilė nėra gašli ar papildoma prievarta. Tai pati tyriausia meilė tarp mergaitės ir vyro, pateikta be menkiausių pagražinimų.

Kas labiausiai man knygoje patiko, tai labai tikroviškas istorijos aprašymas. Skaitant vos pirmuosius knygos puslapius, vis kėliau sau vieną ir tą patį klausimą "tai tikra istorija??" Turint omenyje, kad pati autorė yra buvusio prekeivio narkotikais dukra, kai kurios knygos detalės gali būti ir tiesa. 

Jei mėgstate tikras istorijas, arba bent jau ypač vaizdžiai aprašomas sukurtas, priversiančios išlieti vieną kitą ašarą - ši knyga jums neabejotinai patiks.

Leidykla "Liūtai ne avys"





 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg