Aleksandra M. Aistė "Nekenčiu Paryžiaus"
Miela, nuoširdi ir gana šmaikšti netikėtų atsitiktinumų nulemta istorija, kuri mane pasiglemžė kelioms valandoms iš tikrojo gyvenimo, į netikėtumų pilną viešnagę Paryžiuje.
Nėjau miegoti, kol nepabaigiau istorijos. Įtraukė. Labai. Matyt, seniai reikėjo tokios istorijos, kuri pernelyg neapkrautų galvos ir leistų skaniai pakikenti iš kito žmogaus nesėkmių, kurios būkim atviri, tenka išgyventi daugumai mūsų.
Galbūt todėl man Elingos personažas buvo toks.. artimas. Pradžioje tikrai nejaučiau jai simpatijos už tą "aklumą" ne tik tam, kas ją supa, bet ir patį "aklumą" sau. KAIP galima nematyti, kas dedasi aplinkui? Nors visgi, visi mes esame tokie patys, kol vieną dieną viskas akyse nušvinta..
Man patiko. Kikenau. Daug. O ir šiaip širdyje kažkokį šiltą jausmą istorija sukūrė. Galbūt vietomis buvo kiek per daug saldu, neįtikima, tačiau kas aš tokia, kad tai teisčiau?
Komentarai
Rašyti komentarą