Kristin Harmel „Užmaršties saldumas“
Tai jau buvo
trečioji autorės skaityta knyga ir tikrai galiu drąsiai sakyti, kad šios
autorės knygos man labai patinka.
Nors „Užmaršties
saldumas“, palyginti su kitomis autorės knygomis išsiskyrė tikrai labai saldžia
istorija, - man patiko. Net labai. Matyt, būtent to ir reikėjo ramiam vakarui –
saldaus atsipalaidavimo po aktyvios ir darbingos dienos.
Houpė jau
seniai pamiršusi savo svajones, sublogavus senelės sveikatai, perima jos kepinių
krautuvėlę, Menkių kyšulyje. Jos močiutės atmintis blėsta su kiekviena diena,
tačiau vieną „šviesią“ atminties dieną, ji jai ir savo proanūkei į rankas
įduoda sąrašą joms dar negirdėtų vardų ir keistą prašymą „sužinokite, kas jiems
visiems nutiko“ Skamva beprotiškai, tiesa? Ir štai čia prasideda visas smagumas..
Pati ši
istorija man šiek tiek priminė kitą istoriją – „Dingusi žmona“ – kuo? Kas skaitė,-
suprasit.
Tikrais
faktais paremtos knygos mano „varikliukas“, tad be abejonių, kad ir kokia knyga
išskirtinai „saldi“, palyginus su kitomis autorės knygomis, tai tik dar kartą man
primena, kad net ir blogiausi gyvenimo scenarijai atneša galiausiai ir saulės
spindulėlį į mūsų jau apniūrusius gyvenimus.
Komentarai
Rašyti komentarą