B.A.Paris „Kalinė“

 

Sunku papasakot apie knygą, kurią perskaičius net ir po keleto dienų, vis dar nelabai supranti, ką čia perskaitei.

Kadangi didelių lūkesčių jai nekėliau, apskritai knyga man patiko. Man ji buvo lyg „SantaBarbara“ tik kiek „grubesnė“ jos versija.

Amelija, nepilnametė, o jau netekusi abiejų tėvų, išvyksta ieškoti savo laimės į Londoną, kur viskas apsiverčia aukštyn kojomis: sutinka ten ne tik naujas drauges, bet ir milijardieriaus sūnumi – Nedu ir galiausiai už jo išteka.

Tačiau vieną naktį į namus įsibraunama ir jie kartu su vyru pagrobiami. Amelija patenka į dar vieną kalėjimą, bet kuris iš jų buvo baisesnis?

Pati knygos pradžia man patiko ir įtraukė. Buvo smagu skaityti, nors ir skaičiau ją labiau ne rimtai, o kaip pramogą ir taip galbūt padėjo knygą įvertinti geriau, nei būtų vertinusi „kritiška akis“.

Tačiau knygai perkopus į antrąją jos pusę, nugalėjo mano užslopinta „kritiška akis“ – nesupratau kodėl autorei reikėjo tokios pabaigos. Nesuprantu apskritai, kodėl autoriai dažnai pasirenka tokius istorijos tęsinius, kai turėtų „labiau suveikti“ tiesiog taško padėjimas sakinio gale.

Neįtikino ir nesupratau kodėl reikėjo Amelijai ieškoti atsakymų į klausimus, kuriuos ji jau pati žinojo. Nesuprantu kodėl Amelija priėmė tuos sprendimus, kuriuos priėmė.

Nepaisant visko, kas „badė akis“ skaitant šią istoriją, man patiko prie šios knygos praleistas laikas. Buvo smagu, kartais tikrai pagaulu , tačiau trileriu šios knygos nepavadinčiau. Knygoje veiksmas vijo kitą veiksmą, tačiau šiurpas kūnu nebėgo, įkyrios mintys ar turinio spėjimai nekankino, tad „trileris“ vardas šiai knygai kiek per stiprus.

KNYGĄ GALITE ĮSIGYTI ČIA

Ačiū Knygynų tinklui "VAGA" už knygą 

leidykla : Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykla

#dovana #reklama