Mattias Edvardsson "Geri kaimynai"
Pirmąją šios istorijos dalį skaičiau jau kiek daugiau nei prieš dvejus metus, tad kad ir kaip norėčiau, lyginti šių dviejų kūrinių jau nebegalėčiau - įspūdžiai jau senokai išdilę iš atminties..
"Geri kaimynai" - nukelia į naujos istorijos pradžią: Mikelis ir Bjanka persikrausto į naują kaimynystę, kuri turėtų jiems atstoti naujo gyvenimo pradžią.. tačiau anaiptol maža, artima kaimynų bendrystė ne visada atnešą vien gerus įvykius..
Nepasakyčiau, kad ši istorija mane pakerėjo. Nepasakyčiau, kad ji man patiko ar ne: vargo nejaučiau, gana greitai vienas skyrius keitė kitą, o ir "kaltininkų" ir kaltinimų vienas kitam su kiekvienu puslapiu ne mažėjo, o tik augo.
Nemanau, kad to reikėjo. Nemanau, kad sprendimas ištęsti istoriją buvo veiksmingas ir būtinas. Tačiau gal tokia ir buvo autoriaus mintis? Parodyti skaitytojui kiekvieno veikėjo abi puses: ir gerąją ir blogąją, kad tik pats skaitytojas nuspręstų, kuris veikėjas yra kuris. O galbūt ir autoriaus idėja buvo parodyti mums, kad pasaulis nėra tik juoda ir balta. Galbūt.
Nepaisant to, kad vietomis istorija buvo gana ištęsta, o vietomis netrūko per kraštus virstančios dramos, man visai patiko ši istorija. Nors ji nuo pat pradžių išduoda kuo viskas baigiasi, pats vyksmas vertas dėmesio ir apmąstymų.
Komentarai
Rašyti komentarą