Ignė Ale „Visi vieniši žmonės“
„ -...
Didžiausia šiuolaikinio žmogaus svajonė – ne mersedesas, ne namas prie ežero, o
sielos ramybė.
- Bet ar ji
pasiekiama tik vienatvėje? Kiek vienatvės yra pakenčiama, o kada ji jau tampa
vienišumu?..“
Tikiu, kad
dauguma mūsų jaučiamės vieniši, o galbūt kartais ir ne visai įvertinami, tad ši
knyga daugumai taps labai artima sielai, kaip ir tapo man. Nors tai tik pirmoji
autorės knyga man, jau jaučiu, kad norėsiu perskaityti ir kitas. Man patiko
tai, kaip autorė rašo: lengvai lyg plunksna skrodžia kiaurai sielą..
Istorija
paprasta: Uršulė po skaudžių skyrybų grįžta į gimtinę, kur viskas sava ir
pažįstama. Įsidarbina svajonių darbe – bibliotekoje ir siekia savo svajonių.
Uh, net rašant tai kirba kirminėlis viduje, kiek pažįstamų jausmų tai kelia.
Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba, tiesa? O gal kaip tik ne?
Sunku man
pasidalinti įspūdžiais tų knygų, kurios man ypač patinka: atrodo nėra ką
sakyti, kai net neturi prie ko prikibti. Ir veikėjai įdomūs, ir humoro jausmas
patiko, ir pasirinkta aplinka (tiek biblioteka, tiek pajūris..)..
Patiko man
viskas: nuo A iki Z ir toliau lauksiu kitų autorės kūrinių.
Komentarai
Rašyti komentarą