Diane Chamberlain "Paskutinis namas gatvėje"
Chamberlain kūryba man iš dalies primena J. Picoult kuriamas istorijas. Abi autorės pateikia aktualias temas ir pateikia žadą atimančias istorijas.
„Paskutinis namas gatvėje“ – ne išimtis. Čia autorė labai tikroviškai pateikia pilietinių teisių gynėjų (SCOPE) kasdienybę 1964-aisiais metais, kaip vietiniai gyventojai (baltieji) priima kitų (juodųjų) teisę balsuoti, ar net bendrauti tarpusavyje.
Nors ir prabėgo jau daugybė metų, net ir turint pasaulyje ne pirmą juodaodį prezidentą ar aukšto rango valstybės tarnautoją, nesantaika tarp šių rasių vis dar jaučiama ir galutinai nepranykusi, todėl ši knyga, mano akimis, ypač reikalinga ir šiai dienai.
Keila – nuostabi ir gerai žinoma architektė, kuri po vyro mirties, atsikrausto su dukrele į su vyru kartu pastatytą namą, tačiau ramybę čia drumsčia praeities šešėliai,- Keilai grasinama susidoroti, jei ji tikrai ten atsikraustys gyventi. Galiausiai, vos įsikėlus į naujus namus, pradeda vykti keisti dalykai, tačiau ką bendro turi nauji namai miško apsuptyje ir 1964 metais vykusi SCOPE savanorių programa?
Knyga neabejotinai patiks tiek ištikimiems Chamberlain, tiek Picoult gerbėjams. Žinoma, knyga patiks ir tiems, kurie knygose ieško tikrų ir aktualių temų. Nenusivilsite.
Leidykla "Alma Littera"
#dovana #reklama
Už knygą dėkoju Knygynų tinklui "VAGA"
Komentarai
Rašyti komentarą