Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 

Suzanne Simard „Miško Išmintis“




 

Nepamenu kada taip ilgai kankinausi prie vienos knygos. „Kankinausi“ – gana tikslus apibūdinimas knygos, kuri nors ir slepia labai įdomią istoriją, papasakota taip sausai, kad visas knygos įdomumas nublanksta.

Patikėkit mano žodžiu – kas prijaučia gamtai ir kam įdomu viskas, kas susiję su gamta (tarp jų ir man), turėtų patikti Suzanne gyvenimo istorija, pradedant tuo, kad nuo vaikystės augo tarp medžių ir visa jos šeimos linija susijusi su gamta ir miškuose dirbančiais giminaičiais, Baigiant jos įsidarbinimu miškų kirtimo kompanijoje, kurioje jos darbas – atsodinti tai, kas iškirsta, bet ne tam, kad „atstatyti gamtos pusiausvyrą“, bet tam, kad tai atitiktų teisines normas įmonei.

Ir tikrai, labai įdomu sužinoti tokių verslu užkulisius, sukčiavimo ir „įstatymų apėjimo“ istorijas, tačiau.. Kankinausi iki nebegalėjimo, kaip autorė viską pasakoja. Nežinau ar apibūdinimas „sausas pasakojimas“ yra ypač tikslus, tačiau gyvybės tame irgi nejaučiau. Atrodo, kad žmogus, jaučiantis begalinę meilę savo darbui, atradimams ir pačiai gamtai, apie ją turėtų pasakoti su begaliniu užsidegimu ir meile. Tačiau būtent to aš neradau.

Kas iki šiol esat skaitę kitą knygą „Raizgus gyvenimas“ – tai jau šios knygos esmę nuspėsite gana anksti. Atsakysite į autorės klausimus dar tik pradėję knygą. Daug anksčiau, nei atsakymą pasakys pati autorė.

Tačiau tai toli gražu nėra paskatinimas numesti šią knygą į šalį. Tikrai ne. Tačiau verta pagalvoti, ar norėsite skaityti beveik 400psl knygą, kurioje keliama daugiau klausimų, nei pateikiama atsakymų, o biografinė autorės knygos dalis – ypač detali ir tikrai ne visada būtina ( pavz. Kaip įėjus į kabinetą stovėjo batai. Arba kaip autorė valgė vaikystėje žemes ir kokio skonio jos buvo).

Jaučiu liūdesį ir šiek tiek gėdos dėl to, kad ši mano taip laukta leidyklos naujiena  nepasiekė manęs taip, kaip tikėjausi. Nejaučiau ryšio nors ir kaip to norėjau. Galbūt ateityje vėl atsiversiu knygą iš pradžių ir vėl mėginsiu susidraugauti, bet kol kas šiaip dienai jai sakau – ne.


Knyga galima isigyti cia

Ačiū Knygynų_tinklas_Vaga už #dovana #reklama 

@Alma Littera 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg