Stephanie Land „Valytoja“

 

Sunku pripažinti, kokia slogi ir paveiki tai buvo knyga. Net nemirktelėjusi pripažinčiau, kad tai buvo skaudžiausia knyga, kokią esu skaičiusi, nes visą knygos skaitymo laiką skaičiau su gumulu gerklėje ir buvo sunku pripažinti, kad tai ne tik tikra istorija, bet ir tokių istorijų kaip Stephanie yra daug daugiau.

Stephanie papasakota asmeninė istorija privertė susimąstyti ne tik, kokia gali būti stipri moteris, kai jos pagrindinė „kelrodė žvaigždė“ – jos vaikai, bet ir kaip visa ta kelionė į geresnį gyvenimą yra ne tik neteisinga vyriausybės, bet ir šeimos santykių atžvilgiu. Negaliu įsivaizduoti koks skausmas yra negalėti atsitiesti ir suteikti savo vaikams visa ką geriausio, bet ir nejausti jokio šeimos ir artimųjų palaikymo.

Visada buvau auginama ir auklėjama minties, kad ir kas nutiktų – šeima visada bus šalia ir padės kuo tik gali, tačiau Stephanie to neturėjo. Jie vienas po kito atsuko jai nugarą, kol ji ėmė suprasti, kad vienintelis žmogus, kuriuo gali pasitikėti – esi tik tu pats.

Net rašant šias mintis, sunku valdyti užplūstančias emocijas. Kiek skausmo, nevilties, pykčio ir neišsakytų emocijų pilna ši knyga. Manęs neblaškė autorės pateiktos jos darbo detalės (kaip pastebėjo kiti skaitytojai), kartais iš pažiūros net nebūtinos smulkmenos. Man visi iki vieno knygos žodžiai buvo tai, ko ir reikia, norint perteikti vienišos mamos gyvenimo sunkumus.

„Valytoja“ patiks tikrų gyvenimo istorijų mėgėjams, kurie mėgsta tikras ir nesuvaidintas emocijas. Tačiau gali nepatikti tiems, kuriems slogus ir išsamus pasakojimas – nėra širdžiai artimas.

Leidykla "Balto" #dovana #reklama