Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 
Alfred Adler „Žmogaus pažinimas“




Kad žmogaus smegenys-  unikaliausias žmogaus organas – žino ir esa girdėję bene kiekvienas, tačiau nei per žingsnį neatsilieka kitas unikalus žmogaus bruožas  - jo asmenybė.

Tikriausiai daugelis esate girdėję mintį, kad neužtenka viso gyvenimo, kad pažintum žmogų. Tačiau būtent paskaitos ir knygos apie įvairius (kartais gana šabloniškus) žmogaus elgesio aspektus, bruožus ar „gyvenimo scenarijus“ , gali padėti bent dalinai suprasti, kodėl vieni žmonės tam tikromis gyvenimo situacijomis kaunasi, o kiti – bėga.

Apie tai ir dar daugelį kitų „veiksmų“ (o gal scenarijų?) pasakojama ir šioje knygoje.

„Žmogaus pažinimas“ – man buvo knyga tikras iššūkis, nes dėmesio – ji parašyta gana moksliškai – tad reikės ypatingo susikaupimo jai skaitant, kad suprastumėt ir nepraleistumėt vienos ar kitos autoriaus minties ją skaitant.

Pats knygos pateikimas man patiko, nes visa suteikta informacija apima visus gyvenimo lygius(amžių): nuo kūdikystės iki suaugusiojo. Informacija patiekta su realiais įvykiais ir situacijomis, kad būtų lengviau suprasti ir įsiminti pateiktą medžiagą. Buvo labai įdomu pasinerti į vidinį žmogaus gyvenimą: kodėl praktiškai tokiomis pačiomis sąlygomis auginami vaikai užauga skirtingai. Paneigiami mitai, kad vaikas (kūdikis) nepamena ir nesupranta jį supančios aplinkos ir iš jos nieko nepasiima sau. O ne.. Jei mano atvirkščiai – tikrai paskaitykit šią knygą.

Manau, kad ši knyga ypač patiks tiems, kurie domisi žmogaus psichologija ir branda (jo augimu), tačiau nepatiks lengvo turinio mėgėjams, kurie slysta tekstu, pernelyg  nesukdami galvos dėl to, kiek informacijos gali pasiimti iš teksto.


Knygą galite įsigyti čia

Leidykla "VAGA" #dovana #reklama

 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg