Kristin Harmel „Gęstančių žvaigždžių miškas“
Autorė jau
įrodė man savo meistrystę kurti įtikinamas Antrojo Pasaulinio karo istorijas.
Nors tai dar tik antra skaityta autorės knyga, bet abejonių nekyla, kad jos
kurtos istorijos galėtų mane nuvilti.
Istorija mus
nukelia į atokias Rytų Europos girias, kur senutė Džeruša užaugina jos pagrobtą
mergaitę Joną kaip savo vaiką, tikėdamasi, kad ji turi savo išskirtinį tikslą
žmonijai, kuris išgelbės ne vieno žmogaus likimą.
Jona auga
išskirtinėse sąlygose –laukinėje gamtoje, be jokių patogumų, visiškai atskirta
nuo civilizacijos, kuri galėtų turėti įtakos jai augant. Jona gamtą jaučia
kitaip nei kiti. Ji joje užaugo. Ji susitapatina su ja, išmoko „eiti paviršiumi“,
išgirsti artėjančią grėsmę ir kaip išgyventi atšiauriausią žiemą atokiose Rytų
giriose.
Vieną dieną,
tai išgelbsti daugybę gyvybių.
Nors kaip ir
praeitoje skaitytoje autorės knygoje, ir šioje radau kur „pavartyti akis“,
tačiau visumoje istorija buvo labai vaizdi, įtikinama, jautri ir tikroviška,
kas labai svarbu kuriant išskirtines ir įsimintinas istorijas.
Komentarai
Rašyti komentarą