Annie Ernaux „ĮVYKIS“

 

Tai tema, apie kurią  retas išdrįsta viešai kalbėti, o juolab – parašyti knygą. Tai tema, kurią „prilaiko“ plonytis siūlelis, skiriantis nuo pagarbos iki pasišlykštėjimo.

Tad ir aš nedrįstu drąsiai narplioti knygos, lyg turėčiau tam teisę. Jos neturiu. Tačiau tikiu, kad dar daugelis gyvena ta mintimi, kad nesvarbu kas – vaikas turi gimti.

Autorė pasakoja savo gyvenimo istoriją, kuomet būdama

23-ejų pasijuto pastojusi, tačiau nei laikas, nei aplinkybės neleido galvoti apie vaiko pasilikimą. Vaikelio reikėjo atsikratyti.

1963-siais, abortai buvo draudžiami, tad jau nereikia pasakoti, su kokiais klystkeliais ir pavojais autorei teko susidurti, kad netektų tos ką tik susikūrusios gyvybės.

Nors nuo pat pradžios, ši mažytė ir plonytė knygelė manęs „nepagavo“. Nejaučiau jokio „ryšio“: nei supratimo, nei abejonių,- nieko. Tačiau pasiekus knygos vidurį pradėjau suprasti autorės balsą. Skaudu, žiauru ir neteisinga tai, ką teko patirti ne tik jai, bet ir daugybei moterų, kurios turėjo iškęsti ne tik siaubingą neleistinų „operacijų“ skausmą, bet ir visuomenės pasmerkimą.

Norėčiau galvoti, kad kiekviena gyvybė yra verta gyventi, tačiau vos taip ėmus galvoti, mintyse sukasi visai „kita medalio pusė“ – išprievartautos moterys... skurdo ribose gyvenančios motinos, kurioms dar viena burna reikštų visos šeimos dar didesnį skurdą... tad dar kartą paklauskim patys savęs „ar verta tai drausti ir smerkti?“

Knyga tik dar kartą man įrodė, kaip yra lengva pasmerkti kitą. Kaip gyvenimo neteisybė „PALIEČIA“ daugybę žmonių.

Tai nelengvas skaitinys apie vienos moters istoriją, kuri pasakoja kitų moterų gyvenimą.

Knygą galite įsigyti čia

Ačiū Knygynų tinklas "VAGA" už #dovana #reklama