Stephen King „Jei bus kraujo“

 

Stephen King yra tas autorius, kuris niekada nenuvilia, jo kūryba priverčia susimąstyti apie kiekvieno mumyse esančią galią ir, kaip dauguma pasakytų, su siaubo elementais. Nors dėl pastarojo dar nesu įsitikinusi.

Siaubo karaliumi tituluojamas autorius man labiau išsiskiria savo lakia vaizduote ir labai plačiu žodynu, nei siaubu, tačiau tai tik mano nuomonė, susidaryta dar iš labai kuklaus jo skaitytų knygų repertuaro..

„Jei bus kraujo“ – tai keturių apysakų rinkinys, kurį sudaro kūriniai: „Jei bus kraujo“, „Pono Harigano telefonas‘, „Čako gyvenimas‘ ir „Žiurkė“. Labiausiai man patiko „Pono Harigano telefonas“, nes šioje apysakoje vėl pagrindinį vaidmenį atlieka vaikas: jaunas, kiek per daug naivus jaunuolis, susidraugavęs su atsiskyrėliu kaimynu, ponu Hariganu, ir kartu sukūrę stiprią tarpusavio draugystę, pasitelkiant išmaniąsias technologijas.O žinoma, kaip gi be fantastikos ir šiurpuliukų? O jų tikrai yra! Norėčiau jums papasakoti plačiau, bet nebebus įdomu skaityti. Tebūnie tai lieka paslaptimi..

„Jei bus kraujo“ – atskiros knygos vertas apsakymas. Tai „Svetimas“ knygos tęsinys. Gaila, kad buvo toks trumpas. Norėčiau dar! Nors pabaiga man pasirodė kiek per greita ir paprasta, pats apsakymas man be galo patiko. Jau buvau pamiršusi, kaip buvau pasiilgusi Holės. Tos keistos ir genialios merginos žavesio.. Kas skaitė „Ponas Mersedesas“ trilogiją,- supras apie ką kalbu. Visi šie kūriniai susiję, nors „Jei bus kraujo“ skaičiau neskaičiusi pirmos dalies („Svetimas“).

Šio autoriau knygų niekada nepraleidžiu. Nors tikrai ne visi jo kūriniai pelnė mano simpatijas, tačiau autoriau žodynas ir beribė fantazija mane verčia kiekvieną kartą pamačius naujai išleistą kūrinį, jį įsigyti ir kuo greičiau perskaityti.

 Knygą galite įsigyti čia

ačiū Knygynų tinklas 'Vaga" už dovaną