Karsten Dusse - "Mano vidinis vaikas - žudikas"
Šekspyras
savo kūrinyje „Hamletas“ iškėlė klausimą: „ būti ar nebūti ?“ , o šiame
kūrinyje Bjornas pateikė savo versiją: „žudyti ar nežudyti?“.
Iki šiol
nežinau, kaip tiksliai turėčiau vertinti šią knygą. Buvo smagu? – taip. Buvo
prasminga?- ne. Buvo juokinga?- taip. O ar buvo logiška?- ne visada.
Visgi,
humoro jausmas knygoje buvo kaip vyšnaitė ant torto – nepamenu nei vienos
knygos, kurią skaitant juokčiausi iki ašarų. Nors ir autorė paminėjo ne kartą
tikrai svarias/svarbias pasaulio problemas, čia nerasit jų sprendimo būdų. Tik
juoką.
Man patiko
pagr. Veikėjas Bjornas. Jo portretą piešiau mintyse kaip Liuciferį iš to paties
pavadinimo serialo: sarkastiškas, pajuokiantis, su savo beprotiškomis idėjomis,
stengiantis perprasti ne tik kitus žmones, bet ir save patį. Nors autorės
parinktas būdas Bjorną „supažindinti“ su savo vidiniu vaiku (vidiniu aš) ne itin
„teisingas“, bet buvo smagus prasiblaškymas, lakstant akimis po knygos tekstą.
Apibendrintai
– smagus skaitinys atsipalaidavimui, tačiau nežinau ar jis vertas ypatingo skaitytojų
dėmesio.
Už knygą dėkoju Knygynų tinklui "Vaga"
Leidykla: Alma Littera
Komentarai
Rašyti komentarą