Chris Carter “Krucifiksas”

 

Apie šį autorių ir jo knygas, kalbų jau klausausi seniai. Net nežinau kodėl niekada nė vienos nebandžiau skaityti. Galbūt nespėju koja kojon su visais, kai tiek daug knygų  išleidžiama, o laiko joms – niekada nedaugėja.

Tačiau pagaliau pasiryžau ir perskaičiau pirmąją dalį, bandydama suprasti, kodėl šį autorių visi taip jau giria.

O yra dėl ko!

Ką jau ką autorius moka, tai nepaleisti skaitytojo dėmesio. Kaip tik tokios knygos ir žavi: veiksmu, „galvos svaiginimu“ ir nenuslūgstančia įtampa.

O ir veikėjai patiko. Visi. Iki vieno. Tiek detektyvas Hanteris savo stipriu „charakterio kiautu“, tiek jo naujasis porininkas Garsija – nepraleidžiantis progos pašaipiai atsikirsti pastarajam.

Na, o pats knygos veiksmas tikrai nenuvylė – Veiksmo daug, mažai erzinančių tuščiažodžiavimų, ko galima rasti kitose detektyvų ar trilerių knygose, veiksmas veja veiksmą, įtampa auga, o su kiekvienu skyriumi, aukoji savo laiką dar vienam skyriui, nes BŪTINA sužinoti kas bus toliau.

Tačiau pati pabaiga man pasirodė kiek per daug „suspausta“, lyg autoriui pritrūko kaip visą suraizgytą siūlų kamuolį, dabar reikėtų greitai atraizgyti. Tas „tep lep“ ir baigta, kiek per greitai mane išleido iš veiksmo zonos. Nepaisant to, 4 stiprios žvaigždutės mano naujajam mėgstamiausiam detektyvų autoriui.

Skubu ieškoti antros dalies.