Miranda Cowley Heller „Popieriniai rūmai“

 

Sako, kad meilę nuo neapykantos, skiria vos vienas žingsnis. Mano atveju, pradėjau nuo blogiausio- pykčio, skaitant šią knygą. Vėliau pyktį keitė nesupratimas – ką aš čia skaitau??? – o baigėsi tikrų tikriausia meile. Tokia man buvo ši istorija, besislepianti po „Popieriniai rūmai“ pavadinimu.

Tikriausiai daugumą skaitytojų suklaidins švelnus ir raminantis knygos viršelis, nes žiūrint į jį – tikiesi ramios ir šiltos istorijos. Tačiau sukluskit būsimieji skaitytojai – knygoje slepiasi atšiauri, skaudi ir labai liūdna, tikrumo pilna istorija apie gyvenimo pasirinkimus ir jų klystkelius.

Elė – 50-metė mama, auginanti tris nuostabius vaikus, iš pažiūros, ištekėjusi už puikaus vyro ir gyvenanti gerą ir daugelio išsvajotą gyvenimą. Tačiau jos gyvenimo istorija tokia pati, kaip šios knygos viršelis- iš pirmo žvilgsnio, - viskas gražu akiai, tačiau po gražiu viršeliu, slepiasi skaudūs gyvenimo pasirinkimai ir „saugi“ santuoka.

Elė užtekėjo ne iš meilės, o dėl „saugumo“. To daugumai žinomo pasirinkimo, kai jautiesi daugiau tiesiog saugus, nei mylimas ar mylintis. Meilė ne visada atneša laimę. Elė tai žinojo. Ji pasirinko.

O kad žinotumėt, kaip man patiko ši knyga. Puslapiai vertėsi savaime, su tokiu lengvumu slydau teksto eilutėmis ir protarpiais dūsavau iš tų kartu svetimų ir kartu artimų potyrių. Nors knyga ne kartą išgąsdino ir piktino savo gašliu atvirumu, lyg tyčia norėdamas šokiruoti, galiausiai „užsimerkiau“ prieš tokius netikėtus autorės išsireiškimus. Man patiko. Labai. Neapsakomai.

Tai knyga, kuri šokiruos. Vietomis liūdins. Kartais paguos. Tai knyga, kuri pati atras skaitytoją, o ne skaitytojas knygą.

Ačiū Leidykla "Vaga" už knygą #dovana #reklama

knygą galite įsigyti čia