Kamilė Birgė "Nuodėmės, kurios gyvena tarp mūsų"
Visi nori
meilės. Visi nori būti mylimi.
Man, kaip ir
vienai iš knygos veikėjų, visad taip pat knietėjo klausimas „kodėl kunigai taip
besąlygiškai myli Dievą?“ arba bent jau „kas tokio KITOKIO buvo jų gyvenimuose,
kad pasirinktų tokį meilės kelią?“ Mokykloje, kai dar toli gražu buvo iki paauglystės,
esu sutikusi kelis tokius jaunus, gražius būsimus kunigėlius. Nežinau nei kaip
tiksliai jie vadinosi, nei ar jie jau buvo prisiekę savo Dievui, ar dar ne...
Bet nors ir jau esu suaugusi, tie patys klausimai vis dar mane kamuoja „KODĖL?“.
Tačiau kad
ir kokios kiekvieno iš mūsų gyvenimo istorijos ar mūsų pasirinktos, išmoktos
gyvenimo vertybės, kiekvienas nusipelnome meilės. Tos tikros, neapčiuopiamos,
tačiau deginančios meilės. Kad ir kokia to būtų kaina, kad ir kaip tai panašėtų
į tą velnišką NUODĖMĘ – JI TURI BŪTI MŪSŲ.
Apie tai man
buvo ši knyga.
Pirmiausia,
bene viena stipriausių knygos bruožų man buvo jos veikėjai. O taip, aš vis dar
turiu silpnybę nepaprastai išskirtiniams veikėjų bruožams.. Antai kaip Eugenija
– motina, kuri susilaukė sūnaus vėlyvame amžiuje, tačiau, kad ir jau senokai
turėtų „nebesutapti su šiuolaikine karta“- ji vis dar senutė su paraku.
Istorijos
pradžia- taip pat labai išskirtinė. Eugenija nualpsta bažnyčioje, kurioje ją
išgelbsti jauna simpatiška mergina ir tarp jų pamažu užsimezga tvirta
draugystė. Skamba vienu metu ir išskirtinai ir taip kasdieniškai, tiesa? (na,
kas bent jau lankosi ten ;D)
Nuoširdžiai
rekomenduoju paskaityti visoms damoms (o gal patiktų ir vyrams???), nes ši
knyga nėra tik stiprios draugystės ir meilės istorija(-os), bet ir knyga, kuri
išmokys ne tik pažinti savo silpnybes, bet ir išmokys atrasti stiprybes.
Komentarai
Rašyti komentarą