Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


      Viktor E.Frankl “Žmogus ieško prasmės”



Mielas Frankli,
aš taip norėčiau tave pakviesti kavos ir stipriai paspausti dešinę už neįkainojamą, mano pačios mylimiausią,žmogaus būdą,- tikros realybės matymą. kitais žodžiais tariant - įžvelgti gėrį visa kame.
Gaila, tai neįmanoma..

Apie Franklį ir jo išskirtinį logoterapijos “gyvenimo būdą” sužinojau jau iš anksčiau skaitytos "savų minčių kaliniai" knygos, kuri paremta būtent Franklio logoterapijos teorija. Taip ir gimė mano didelis noras artimiau susipažinti su pačiu autoriumi. Deja, labai gaila, kad tokios mintys kyla tik tuomet, kai autoriaus jau nebėra tarp gyvųjų.
Tačiau šįkart nebesigilinsiu į tai, kas per anksti, o kas per vėlai.. labiau norėčiau pakalbėti apie tai, ką radau knygoje "Žmogus ieško prasmės".

"Juk prasmingas ne vien veiklus gyvenimas, kai gali kūrybiškai realizuoti vertybes; prasmingas ne tik patiriamas gyvenimas, kai gali save išreikšti, išgyvendamas grožį, išgyvendamas meną ir gamtą : prasmingas ir toks gyvenimas, kuris- kaip koncentracijos stovykloje - jau neleidžia realizuoti vertybių kuriant ar išgyvenant, bet suteikia paskutinę galimybę prasmingai formuoti gyvenimą priimant tam tikrą nuostatą į šį priverstinį egzistencijos apribojimą."

Kodėl išskiriu būtent šią citata iš knygos? ar pasakytumėt, kai šie žodžiai yra žmogaus, išgyvenusio koncentracijos stovykla? o jei keturias? o ką pasakytumet,jei pasakyčiau kad šių žodžių autorius jaunas prarado laisve, žmona, savo gyvenimo darbą ir... savo artimiausius draugus? Ar daug žmonių pažįstate, kurie patyrė tiek daug gyvenimo skausmo, į gyvenimą toliau žiūrėtų su tokia didele šviesa? Štai kodėl man patinka Franklio knygos. Man patinka pati jo asmenybė. Jo šviesa.
Ką konkrečiai papasakoti apie knygą- nežinau. Tačiau ją perskaityti reikėtų kiekvienam. Pajusti ją. Matyti. Išgyventi. Tai nepaprastai skaudi istorija, perteikta per švelnaus sarkazmo gaidą. Nors Franklio potyriai anaiptol nebuvo džiugūs ar lengvi, skausmo knygoje neapčiuopsi. Bent jau ne tokio, kokio galętum tikėtis žinant, kad tokioje kančioje žmogus išyveno ne vienerius metus.

Vieni kankinosi, kiti veltui tikėjo šviesa. Laisve. Jie juto, kad ateitis dar priešaky, tačiau džiaugsmas neatėjo. Jis pasiemė ir juos…
Apibendrinus pasakysiu, kad tai viena tikroviškiausių skaitytų tikrų istorijų, analizuojant kalinių jausmus. Labai rekomenduoju ją visiems.


 

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »