Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Viktor E. Frankl "Sielogyda"



Dr. Viktoras Franklis - naujosios psichologijos krypties, logoterapijos pradininkas. Visai dar neseniai skaičiau Dr.Alex Pattakos ir Elaine Dundon knygą “Savų minčių kaliniai”, kuri paremta V.Franklio logoterapijos teorija, tad ši knyga, “Sielogyda” man buvo kaip pastarosios tęsinys, tik dar gilesnė.
Jaučiu pareigą iškart įspėti, kad tai nebus lengva knyga, kurią galėsite “suvalgyti ne nekramtę”. Knygoje pilna terminų, analizių ir apskritai sunkiai ištariamų žodžių (bent jau man), todėl ši knyga labiau skirta psichologijos studentams, psichologams/psichoterapeutams ar labai besidomintiems šia sritimi. Kitu atveju, gali tekti ilgiau googlinti terminus,nei skaityti pačią knygą ;D
“Sielogyda” – knyga apie logoterapijos metodą ir jo pritaikymą įvairioms sritims :
“Psichoterapija, ypač psichoanalizė, siekia būti pasaulietiška išpažintimi; logoterapija, ypač egzistencinė, siekia būti sielogyda.”
Šią Franklio knygą skaičiau ilgai. Patiko, nes kiekvienas skyrius privertė ne kartą sustoti ir apgalvoti “ar ir aš taip daryčiau?”, “ar sutinku su šia mintimi?” , “o kaip būtų kitu atveju?”
Tikrai sutikau ne su kiekviena Franklio mintimi ar išvada. Esu gana kategoriška eutanazijos tema, tad čia mūsų su autoriumi mintys kiek skiriasi, nors iš dalies – pritariu jam.
Knygoje autorius narplioja daugybę įdomių Psichohigienos ir psichoanalizės temų, įpynęs tai į logoterapijos gydymo būdą. Labai įdomu skaityti autoriaus mintis ir pamokymus (argumentuotus!) kaip gydyti ar nukreipti pacientą į išgijimą, pasitelkiant logoterapijos būdą. Tikrai labai įdomus,nors ne itin lengvas skaitinys, kai esi tik psichologijos gerbėjas. 😉
Jei jus domina žmogaus elgesio tipai, gydymo ar analinės būdai, įdomu praktinės pamokos – Jums ši knyga bus atradimas, neabejoju tuo.


 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg