Elizabeth Strout „Olivija ir vėl“

Ak, Olivija, Olivija...

Skaitydama pirmąją Olivijos knygą „Olivija Kiteridž“ – ja tikrai nesižavėjau. Galbūt trūko man įsijautimo į istoriją, o galbūt ir autorė jos veikėjo neišpildė iki galo, nežinia. Tačiau tuo pačiu pavadinimu sukurtas serialas man tikrai padėjo nusipiešti konkretesnį, pilnesnį Olivijos charakterį. O tada ir prasidėjo..

„Olivija ir vėl“ – tobulai istoriją įvardijantis pavadinimas: Olivija erzinanti, keistokų įpročių, erzinanti ir tikrai nepabijosiu pasakyti – keistoka moteris, tačiau visa jos visuma keri.

Perskaičiusi knyga ilgai galvojau apie autorės siųstą žinutę skaitytojui. Nežinau kokia iš tikrųjų autorės mintis, (tai pasakytų tik ji pati) tačiau man ji sukėlė minčių, kad gyvenime tikrai ne viskas klostosi taip, kaip tikiesi ir TAI YRA NORMALU. Nėra nieko blogo, jei pamilsti kitą, ar jautiesi tiesiog nelaimingas. Nieko tokio, jei jautiesi vienišas, tačiau ir nieko nėra blogo tame, kad ir kiek tau metų būtų – tu vis dar ieškai savęs.

„Olivija ir vėl“ – tai dar viena tęstinė Olivijos ir su ja tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių žmonių gyvenimo linijų sankirtų istorijos. Tai nepaprastai įdomi istorija apie draugystę ir meilę kitam. Tai dar viena pamoka skaitytojui, kad gyvenimas kartais numeta netikėtą gyvenimo vingį ar galimybę, kurią tik tu vienas pasirenki: priimti ją ar apsimesti, kad jos nematei.