Robin Sharma „ 5 valandos klubas“

 #nepopuliarinuomonė arba kai knygą perskaitai labai ne laiku.

Tikriausiai daugeliui kils klausimas, kodėl taip visų liaupsinta ir išgirta knyga, man nebuvo verta visų 5 žvaigždučių?
Vos pradėjusi skaityti knygą, kankino įkyri mintis „ar man patinka knygos pateikimas?“ turiu omenyje, kad visa knygos išmintis pateikta kaip vieno išminčiaus ir vieno turtuolio patirties kelionė, kurioje du visiškai atsitiktinius gyvenimo pakeleivius, išmoko savo gyvenimo išminties. Ir šioje vietoje, pabaigus skaityti knygą atkeliavo ir netikėtas atsakymas – man ne.
Tačiau neskubėkit teisti manęs, neišklausę ką turiu pasakyti iki galo...
Galiausiai po ilgų „knygos marinavimų“ suvokiau, kad patekau į dvi visiškai skirtingas puses : į tų pusę, kurie jau yra perskaitę tikrai nemažai negrožinės literatūros, kur jau ką naujo išgirsti (na, arba kiek iš kitos perspektyvos) yra tikrai sunku, ir į kitą pusę, kur supranti, kad knygą jau perskaitei ženkliai per vėlai.
Neabejoju, kad jei esi skaitytojas, kuris dar tik bando „prisijaukinti“ negrožinę literatūrą – toks knygos pateikimas (turiu omeny per istoriją) bus ženkliai patrauklesnis, nei „plikų faktų“ išdėstymas. Tačiau manęs ši istorija taip giliai nepalietė, kaip daugumos. Galbūt kaltas netinkamas metas?
Kalbant apie metą, net ir knygos mintis sufleruoja, kad daugiau laiko skirtume savo vidiniam „aš“ ir pirmajai savo dienos valandai, nes ji ugdo mūsų kūrybiškumą ir visišką susikaupimą savo sričiai. Nedrįsčiau ginčytis, nes puikiai žinau, koks nuostabus jausmas yra pabusti ankščiau už kitus ir pradėti savo dieną dar tada, kai visi kiti dar miega. Tačiau čia ir juokauju, kad jei turi šeimą, kuri grynos pelėdos (cha cha, aš tarp jų) – tai toks ankstyvas metas pirmiausiai skaudins ne tave, su miego trūkumu, o tavo šeimyną, nes ką gali nuveikti anksti ryte taip tyliai, kad nesugadintum dienos kitam? Aš net kavos išsivirti tyliai negebu..
Kalbant apie knygą, joje tikrai gerų minčių. Cha, vis dėl to, ir kažką naujo sužinojau, nors ir nedaug. Jei pamatytumėt dabar mano knygos išvaizdą, pamatytumėt daugybę įklijuotų žymeklių, pažymėti mintims. Jų daug! (pasidalinsiu ig).
Taigi, nors knygai neskyriau aukščiausio įvertinimo, charizmos ji turi. Tačiau ką galėčiau dėl jos rekomenduoti – nemarinuokit per ilgai. Labiausiai ją skaityti rekomenduočiau kuo anksčiau, kol dar nesate perskaitę daugybės kitų negrožinių/ motyvacinių knygų. Tada jos efektas pasirodys visu gražumu.