Philip Kerr - Kovo našlaitės
Ši pažintis su Istoriniu detektyvu – man pirmoji. Kadangi net nenumaniau, kaip pavyks susidraugauti, neturėjau ir jokių konkrečių vilčių. Ir..... likau maloniai nustebinta!
Visų pirma, didžiausias simpatijas pelnė man Bernis Giunteris, - privatus seklys, kuris išsiskiria ne tik juodu humoru, bet ir leptelėjimu kas ant liežuvio galo. Nejuokauju, ką jau tikrai myliu gyvenime, tai tiesmukus žmones. Bernis – toks ir yra..
Nors jaučiu išskirtinę pareigą įspėti, kad knygoje tiesmukumas ar išskirtinai atviros ir gašlios sekso (ir ne tik) scenos gali sukrėsti jautresnį skaitytoją, tačiau man tokie vaizdūs aprašymai kaip vyšnaitė ant torto.
Pati knygos istorija irgi neliks pamiršta – Bernis gauna išskirtinį užsakymą kaip privatus detektyvas/seklys ,surasti žymaus ir turtingo/įtakingo asmens dukros ir jos vyro žudiką ir pavogtą vėrinį, tačiau visa istorija neapsiriboja tik žudiko ir vėrinio paieškomis..
„Kovo našlaitės“ – veiksmo nestokojanti knyga, kuri tikrai neprivers nuobodžiauti. Į save gėriau kiekvieną žodį smalsiai ir be saiko, vietomis buvo labai liūdna, vietomis – balsu juokiausi. Tobulai sutvertas pagrindinis veikėjas Giunteris – aukso krislelis šioje istorijoje: vis pakliūna į bėdą ir meistriškai išsisuka savo žavesiu ir charizma.
Kol skaitote šį mano aprašymą, aš jau žvairuoju į antrąją Giunterio nuotykių knygą „Beveidis nusikaltėlis“. O tiems, kas neskaitė dar nei vienos nei kitos – rekomenduoju atsibusti, nes juoko dozė – garantuota, o dar jei kaip ir aš mėgstate išskirtinius knygos veikėjus- tai dar ir įsimylėti bus ką ;D
Leidykla Briedis #dovana
Komentarai
Rašyti komentarą