Paulo Coelho „Vienuolika minučių“
Man vis dar keista, kad perskaičiau tikrą, neišgalvotą istoriją apie merginą (Marija (vardas pakeistas)), kuri savo noru pasirinko prostitucijos kelią.
Keista, kaip būdamas jau suaugęs žmogus, gali rinktis tiek daug klaidingų kelių. Nors.. parodykit nors vieną, kuris neklydo..
Pabaigusi knygą ilgai mąsčiau, ar aš išvis ją supratau. Ar iš jos išmokau kažko, kas knygoje buvo „paslėpta“. ..?
„Vienuolika minčių“ – tiek gyvenime mums duota grynos palaimos. Tikro gyvenimo. Tikro jausmo.
„Kai neturėjau ko prarasti, turėjau viską. Kai lioviausi būti, kas esu, atradau save.“
Bendrai, knyga turi savo kabinančią natą – tikrą istoriją, tačiau skaitydama ją, daugybę kartų pykau ant pagr. Veikėjos už jos prastus gyvenimo pasirinkimus. Nors daugelis man pritartų, kad blogi pasirinkimai ne visada atneša tik negandas, šiuo atveju, mane knyga pykdė.
Iš kitos pusės, knyga išmoko daug : pagrindinių vertybių, kitokio požiūrio į nusistovėjusias „taisykles“ kaip verta ir turima gyventi. Kas mėgstat knygas, kurios netiesiogiai supurto mintis galvoje, ši knyga – JUMS
Komentarai
Rašyti komentarą