Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio




Meik Wiking „Menas kurti prisiminimus“





Kasdien gerdama kavą net nesusimąstau ar tai teikia man kokią konkrečią laimę, ar ji man ką nors primena, tačiau jei pasakytumėt žodžius „kavos kvapas“ , tai mane iš karto nukeltų į praeitį, maždaug 2-3 metus atgal, kai po sunkios darbo dienos pasidariau sau kvapnios kavos, išėjau į lauką, pėdomis jaučiau žolės tekstūrą, uodžiau gryną, kaimišką orą ir klausiausi paukščių čiulbėjimo. Vakarėjo. Stebėjau debesis, mėlyną skaistų dangų ir mėgauvausi „atsileidžiančiu“ raumenų skausmu.
Paklausite kuo tai susiję su knyga?

Meik Wiking – laimės tyrimų instituto Kopenhagoje direktorius ir ekspertas, tiriantis laimę. Jo knygoje „Menas kurti prisiminimus“ nagrinėjama kaip žmogus gali išsaugoti prisiminimus, kaip juos galima „paaštrinti“, kaip išlaikyti ilgiau, arba net dalinasi paslaptimis, kaip juos susikurti ateityje.

Man nepaprastai patiko autoriaus subtilus humoro jausmas. Knygoje ne vienoje vietoje net kikenau, kaip jis sugeba prikaustyti skaitytojo dėmesį ir nepamiršti to, apie ką jis pasakoja. Prisipažinsiu, nuo šiol tikrai pamačius ananasą – prisimenu jį. (apie ką aš kalbu, suprasit tik perskaitę knygą).

Mūsų prisiminimai yra neįkainojama gyvenimo dovana, susidedanti iš 8 laimingų prisiminimų ingredientų, kuriuos rasite knygoje. Kiekvieną gyvenimo atsiminimą galime užslopinti arba išryškinti skirtingomis juslėmis: kvapų, forma, nuotraukomis, net žodžiais. Kaip visa tai padaryti teisingai – autorius viską perteiks savo knygoje“ menas kurti prisiminimus“

Antrasis dalykas, kas man patiko knygoje, tai jos tiesioginis poveikis: tam tikri autoriaus žodžiais mano atmintyje atnaujino iš naujo, jau mano manymu, seniai paslėptus atsiminimus. Vos vienu ar kitu žodžiu sužadino naujus ir buvusius praeities įvykius. Negaliu apsakyti koks nuostabus jausmas yra prisiminti. Vėl iš naujo uosti vaikystės prisiminimus, naujai atrasti senus įvykius ir kas svarbiausia- teisingai išmokti atsiminti ateities prisiminimus.

O dabar klausimas jums : kokį pirmą prisiminimą jums suteikia žodžių junginys „ vasaros kvapas“? pasidalinkite savo istorijomis





 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg