Meg Mason „Regis, man ne viskas gerai“
Maniau, kad tai bus pirmoji knyga po ilgo laiko, kuri neturės apžvalgos. Ne todėl, kad kas nepatiko, ne todėl, kad per mažai minčių ir jausmų sukėlė. Atvirkščiai. Daug. Bet tuo pačiu ir nieko, galvoje tuščia, tad gal man ne viskas gerai?
„Regis, man ne viskas gerai“ – tai kelionė Martos galvoje per jos pasaulio supratimo prizmę. Ar galiu taip sakyti? Tai knyga apie sergančią merginą, kuri virš 20 metų kasdien kovoja pati su savimi, nesuprasdama, kas tiksliai jai yra. Kasdienybė jai karas. Karas ne tik su aplinkiniu pasauliu, bet ir pačiai su savimi. Tai istorija apie merginą, tampančia moterimi, kuri kasdien aukoja viską: savo šeimą, santykius, vertybes. Viską.
Norėčiau pasakyti, kad knygą sudrebino mano vidinį pasaulį ar kažką panašaus, tačiau kaip ten bebūtų, didumą Martos jausmų esu išgyvenusi ir pati (o kitą dalį mačiusi iš šalies), tad stipraus žemės drebėjimo po kojomis nepajutau. Tačiau jaučiau begalinį liūdesį, ko dar neišjaučiau jokioje kitoje knygoje.
Mane ir stebino ir pykdė autorės pasirinkimas nekonkretizuoti Martos ligos. Nerasit ten terminų kaip „depresija“, „ADHD“, „maniakinė depresija“, stiprus ar ūminis...“ – nerasit. Mane tai ir žavėjo ir pykdė.. Autorė pasirinko kiekvienam skaitytojui duoti laisvę rinktis, pastatyti save į Martos vietą ir išgyventi viską drauge. Bravo.
Nuoširdžios rekomendacijos
Komentarai
Rašyti komentarą