Matt Haig „Vidurnakčio biblioteka“
Bėdos po vieną nevaikšto – taip sako liaudies išmintis. Ir būtent tai nutiko Norai, pagrindinei knygos veikėjai: neteko darbo, santykiai su broliu nesiklosto, neteko tėčio (ir šią skausmingą patirtį paaštrina kitų „mestos“ užuominos, kad ji prisidėjo prie to) ir savo mylimiausio draugo – katino Voltero. Ne kiekvienas žmogus pajėgtų išgyventi tiek skriaudų, o Nora Sid- ne išimtis. Nora pakliūna į savo gyvenimo... biblioteką...
Knygos mintis tikrai unikali: nugyventi tūkstančius įmanomų savo gyvenimų ir išsirinkti geriausią. Jau vien mintis, kad viskas vyksta magiškoje/mįslingoje bibliotekoje, duoda naują prieskonį istorijai.
Ar kada leidote sau susimąstyti, ko gailitės? Arba kas būtų buvę, jeigu...?
Juk ne veltui sakoma, kad iš gyvenimo reikia pasiimti viską, kas duodama, nes net ir viena praleista proga gali kardinaliai pakeisti tavo gyvenimą.
Kas būtų pasikeitę, jei būtum išdrįsęs „žengti pirmą žingsnį“? o kas būtų kitaip, jei (ne)būtum metęs savo mėgstamos veiklos? Kas būtų, jei būtum išdrįsęs pasakyti „o man nepatinka tai“?
Nora kaip ir daugelis mūsų – jaučiasi pasimetusi savo gyvenime: daug gailisi dėl to, ko neturėtų, bijo to, ko bijoti neverta, arba kabinasi ten, kur reikėtų pamiršti. Galbūt ir tu jautiesi taip pat?
Man Nora Sid primena mane pačią: Drąsa, kur reikėtų sustoti, baimė- kur reikėtų išdrįsti. Tyla- kur reikia kalbėti ir kalba, kur reikėtų tylėti.
Net neabejoju, kad dauguma mūsų šioje knygoje atras dalelę savęs ir daugybę atsakymų į klausimus, kuriuos užduodame mes patys sau. Manau, ši knyga bus lyg gryno oro gurkšnis tuomet, kai pristigs ryžto Pradėti. Tad ko laukiat?
Komentarai
Rašyti komentarą