Markus Zusak „Knygų vagilė“
Dar viena nepaprastai įsimintina knygą į mano sąskaitą...
Prisipažinsiu, nuo pat pradžios ji manęs pernelyg negundė. Tačiau istorija, pasakojama iš mirties lūpų gana neįprasta, tiesa?
Lizelė – praminta knygų vagile, tik jauna mergaitė, gyvenime patyrusi daugiau, nei galim patys įsivaizduoti. Savo „tuštumos jausmą“ ši mergaitė užpildydavo žodžiais. Tačiau ne kalbėdama – o skaitydama.
O jums niekada nekilo net slapčiausia mintis, nugvelbti kito knygą?
Tai buvo nepaprastai graži istorija. Nesupraskit manęs tiesiogiai – knygoje labai daug mirčių ir skausmo, tad žodis „graži“ nėra tiesioginis.
Be visa to, noriu pridėti Lizelės pamotės charakterį. Tokį charakterį apskritai labai mėgstu. Knygose – dievinu. Visai knygai net tokie menki pajuokavimai ar juodasis humoras/sarkazmas – atgaiva sielai...
Nežinau ką daugiau bepridurti – ją reikia skaityti. Labai ačiū už jos rekomendaciją žaidime #menesioknygosrekomendacija . Tuo pačiu, ši knyga patenka ir į #skaitauirverkiurudeni sąrašą. Ašarojau, prisipažįstu. Ašarojau. Ir su ašaromis akyse – nuoširdžiai rekomenduoju.
Komentarai
Rašyti komentarą