Kristin Harmel „Dingusių vardų knyga“
Istorijos, kurios vyksta karo fone – mano mylimiausios. Tie, kas daug skaito knygų apie antrąjį pasaulinį karą, man pritars, kad daugelis knygų jau pradeda supanašėti ir galiausiai istorija nebesuteikia tokio gero įspūdžio, nei turėtų.
Tačiau su šia knyga nejutau baimės, kad ji gali man nepatikti ir tikrai nelikau nuvilta: tai tikra istorija paremta knyga apie dokumentų klastotojus, antrojo pasaulinio karo fone. Kas dar galėtų būti įdomiau?
Prisipažinsiu, kad keliose vietose, pajutau ne vieną vadinamą „deja vu“ jausmą: kas esat jau skaitę „Po raudonu dangumi“ arba „lakštingala“ – pajusite ir jūs. Tačiau pirmą kartą, skaitant ir jaučiant panašumus su kitomis istorijomis, aš nenusivyliau. Atvirkščiai – mane tai masino tik dar labiau judėti į priekį, nes visi tie panašumai tik papildė vienas kitą ir visas bendras vaizdas mintyse nusipiešė tik dar aiškesnis ir platesnis.
Vienintelis erzinantis knygos aspektas – Pagrindinės veikėjos Evos motinos paveikslas. Neturiu žodžių kaip jos charakteris mane nervino. Kas manote, kad motinos meilė yra besąlygiška, knygos pradžia gali tikrai nemenkai gluminti. Tačiau nepaisant motinos nupiešto negundančio portreto, pernelyg lengvo karo fono vaizdo (pripažinkim, net ir mažame miestelyje turėtų būti daugiau sunkumų nei pavaizduota knygoje) knyga man nepaprastai patiko ir tikrai, be abejonės, keliauja į geriausių šių metų knygų top‘ą.
už knygą dėkoju Knygynų tinklas VAGA #REKLAMA #DOVANA
Komentarai
Rašyti komentarą